Vyriausybė posėdyje pirmadienį svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą tyrimus dėl COVID-19 padaryti privalomus, kai asmuo įtariamas esąs užsikrėtęs ar turėjo sąlytį su sergančiu koronavirusu asmeniu. Visgi sprendimą dėl šio klausimo nuspręsta atidėti.
1 nuotr.
Sveikatos apsaugos ministerija svarsto siūlyti papildyti Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektą, numatant galimybę be sutikimo atlikti įtariamų, kad serga COVID-19 asmenų, taip pat asmenų, turėjusių sąlytį bei sukėlėjų nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu.
Taip pat asmenims, įtariamiems, kad serga COVID-19, turėjusiems sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojams siūloma taikyti būtinąjį ištyrimą, jei nustatytas užkrečiamosios ligos protrūkis, kai reikalingas asmenų ištyrimas, ir jie atsisako arba vengia ištyrimo ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai. Būtinąjį ištyrimą skiria protrūkį tiriantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) tarnautojas, o organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
Kaip teigiama įstatymo projekte, siūloma, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl COVDI-19 gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka arba apmokamos darbdavio.
Įstatymo projektą taip pat siūloma papildyti nuostata, kad Vyriausybei būtų suteikta teisė papildomai numatyti darbus ir veiklos sritis, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, papildomai pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
Premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad šis įstatymo projektas reikalingas siekiant, kad paskelbusi testavimą dėl COVDI-19 privalomu Vyriausybė galėtų padengti to išlaidas.
„Vyriausybė ir dabar gali pavesti privalomai testuotis. Bet problema yra ta, kad galime pavesti, bet mes neturime pagrindo apmokėti. Tai reiškia, kad darbdaviui kiltų pareiga apmokėti ir tada, kai Vyriausybė nustato, kad prieš pradedant veiklą darbuotojai privalo testuotis“, – teigė ji.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis posėdžio metu prašė patikslinti, ar ketinama testavimą padaryti privalomu, ar priverstiniu.
„Prašyčiau patikslinimo, nes žodynas yra gan svarbu. Jūs (I. Šimonytė – red.past.) minit žodį privalomas, (sveikatos apsaugos – red.past.) ministras mini žodį priverstinis. Ar galėtumėte paaiškinti Kabinetui, kuris žodis yra galutinis ir kaip mes įsivaizduojame teisinę logiką su kiekvienu?“, – klausė jis.
„Jei yra pareiga atlikti testą prieš pradedant veiklą, o priešingu atveju žmogus negali tos veiklos vykdyti, tai yra pareiga.
Šiuo atveju (priverstinis testavimas – red.past.) mes kalbame apie kitą dalyką, pavyzdžiui, apie protrūkį, kuris fiksuojamas tam tikroje įstaigoje, ir kur žmonės visi turėtų būti ištirti protrūkio vietoje. Tai yra kas kita, nes jeigu protrūkio vietoje mes elgsimės taip, kaip elgiamės dabar, lauksime, kol kam nors pasireikš simptomai ir tada tuos simtominius žmones tirsim (...) bijau, kad suvaldyti protrūkių mums sėkmingai nepavyks“, – aiškino premjerė.
Visgi G. Landsbergis pažymėjo, kad nuostatą, jog COVID-19 testavimas tam tikrai atvejais galėtų būti priverstinis, būtina peržiūrėti.
„Ką reiškia žodis priverstinis? Nes tai yra be žmogaus sutikimo. (...) Suprantu, kad jei yra privaloma, žmogus negali grįžti į darbą, dirbti, įmonė negali atsidaryti. Bet priverstinis reiškia, kad jei žmogus sako „aš atsisakau“ – ką žodis priverstinis be sutikimo testuotis reiškia?“, – klausė jis.
