Vyriausybė trečiadienį apsispręs dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtos išvados, kuria siūloma nepritarti įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma įteisinti „skiepadienį“.
1 nuotr.
„Valstiečių“ frakcijos nariai Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Giedrius Surplys, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga, Laima Nagienė ir Lukas Savickas siūlo darbuotojo prašymu suteikti laisvą poilsio dieną po skiepo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ar karantinas. Laisva diena būtų apmokama iš darbdavio lėšų, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Ministerija savo ruožtu pritaria įstatymo projekto tikslui – padėti žmonėms savarankiškai apsispręsti dėl skiepijimosi nuo koronaviruso, tačiau nepritaria įstatymo pakeitimo projektui.
Pasak SADM, siekiant įgyvendinti šį tikslą, turėtų būti keičiamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, kuris nustato fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje.
„Pažymėtina, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta galimybė darbuotojui, tapusiam laikinai nedarbingam, gauti ligos išmoką, kurią už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas užtikrina nuo koronaviruso infekcijos pasiskiepijusių darbuotojų socialinę apsaugą“, – teigia ministerija.
SADM nurodo, kad, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų ketvirtą ketvirtį viešajame ir privačiajame sektoriuose dirbo 1,276 mln. darbuotojų, o nuolatinių darbingo amžiaus gyventojų buvo 1,724 mln., t. y. 26 proc. darbingo amžiaus gyventojų, valstybės biudžeto lėšomis skiepijamų nuo COVID–19 ligos, nėra darbuotojai.
Pasak ministerijos, „Spinter tyrimai“ 2021 metų pradžioje atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, skiepytis sutiktų 64 proc. gyventojų (nedetalizuojant, ar gyventojai yra darbuotojai), nesiskiepys 10 proc., neapsisprendę 16 proc., greičiausiai nesiskiepys 10 proc.
„Įvertinus šiuos duomenis, galima daryti prielaidą, kad laisvos dienos suteikimas motyvuotų iki 26 proc., t. y. apie 331,8 tūkst., darbuotojų. Įstatymo projektu siūlomos nuostatos neatitinka teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto tikslingumo principo, nes jos visai neturėtų įtakos 36 proc. gyventojų, kurie nėra darbuotojai ir neketina skiepytis, todėl siekiama masinė gyventojų vakcinacija nebūtų užtikrinta“, – argumentuoja ministerija.
Šiuo metu paskiepytas asmuo dėl blogos savijautos bendra tvarka gali susisiekti su savo gydytoju ir paprašyti nedarbingumo. Ligos išmoką pirmas dvi kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys, o už kitas nedarbingumo dienas ligos išmoką nustatyta tvarka moka „Sodra“.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
