respublika.lt

Vyriausybė pritarė naujam automobilių taršos mokesčiui (184)

2021 lapkričio 24 15:00:00
Respublika.lt, Elta

Ministrų Kabinetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Aplinkos ministerijos pristatytam naujam kasmetiniam automobilių naudojimo mokesčiui.

×
nuotr. 1 nuotr.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Eltos nuotr.

 

Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisomis numatoma nuo 2023 m. apmokestinti daugiau kaip 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojus metiniu naudojimo mokesčiu.

Naujasis mokestis būtų apskaičiuojamas automobilio išmetamą CO2 kiekį dauginant iš atitinkamo mokesčio tarifo, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento.

Kaip nurodo ministerija, 131–160 g/km išmetančioms transporto priemonėms būtų taikomas 0,56 Eur/g mokesčio tarifas. Kasmet minimalus tarifas būtų taikomas vis mažiau teršiantiems automobiliams, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.

Didžiausias taršos koeficientas būtų taikomas senoms dyzelinėms transporto priemonėms. Benzinu ar dujomis varomiems automobiliams nustatytas koeficientas būtų dukart mažesnis nei varomiems dyzelinu.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.

Nuo 2025 m. mokesčio nemokėtų neįgalieji, o senjorai, šeimos su neįgaliaisiais ir asmenys, gaunantys socialinę paramą mokėtų 50 proc. mažesnį mokestį.

Kaip pažymi ministras, jau dabar trečdalio Lietuvos automobilių parko CO2 emisijos neviršija 130 g/km ir tokių automobilių savininkai naujojo mokesčio išvengs.

Kaip Vyriausybei pristatė S. Gentvilas, 2023 m., 33–62 eurų už benzininį ir 62–112 eurų už dyzelinį automobilį sumokėtų 34 proc. vairuotojų, 32 proc. jų kasmet šiam mokesčiui turėtų numatyti atitinkamai 55–106 ir 104–190 eurų.

Labiausiai teršiančių transporto priemonių vairuotojai mokėtų nuo 99 eurų už benzininius ir nuo 188 eurų už dyzelinius automobilius kasmet.

Pasak S. Gentvilo, Lietuvos miestai gyventojams nepasiūlo pakankamai geros viešojo transporto sistemos, todėl jie veikiau sėda į automobilius. Dėl to, pažymi ministras, šiuo mokesčiu surenkamos lėšos būtų skiriamos darnaus judumo planus parengusioms savivaldybėms.

„Visi pinigai būtų skirti savivaldybėms skatinti darbo judumą“, – posėdyje sakė jis, omenyje turėdamas investicijas į viešąjį transportą, dviračių takus, išmaniąsias transporto sistemas ir kitą infrastruktūrą.

Aplinkos ministerija skelbia, kad naujuoju mokesčiu siekiama skatinti vairuotojus rinktis mažiau taršias transporto priemones ir atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Prieštaravimus siūlomam mokesčiui jau išsakė socialdemokratai. Anot partijos, siūlomas mokestis bėdų dėl didėjančios oro taršos neišspręs ir labiausiai per kišenę smogs ne didžiausiems teršėjams, o žmonėms, kurie turi senesnius automobilius. Partijos nariai pažymi, kad tokie ir panašūs valdančiųjų sumanymai valstybėje gali padidinti neteisingumo jausmą, valdančiųjų noras papildomai apmokestinti automobilių savininkus jiems gali kainuoti ne vieną šimtą eurų, o pats mokestis turėtų priklausyti nuo to, kiek žmogus teršia, o ne nuo to, kiek jis potencialiai gali teršti.

Ekonomistas Raimondas Kuodis šią savaitę jau kalbėjo, kad ministerijos parengtas automobilio naudojimo mokestis labiau panašus į turto mokestį, kurį labiausiai pajus mažesnes pajamas gaunantys ir senesnius automobilius vairuojantys gyventojai. R. Kuodžio teigimu, taršos mokestį šiuo metu atstoja degalams taikomi akcizai.

Jo nuomone, siūlomi mokestiniai pakeitimai nukreipti ne į tą transporto priemonių grupę: kalbant apie priemones mažinti taršą, visų pirma reiktų galvoti apie mokesčius didelę Lietuvos ekonomikos dalį užimančiam transporto ir logistikos sektoriui, o ne lengvųjų automobilių vairuotojams.

R. Kuodis taip pat pažymi, kad ministerija, siūlydama priemones taršai mažinti, nekalba apie taršos pobūdį bei kur ji turėtų būti mažinama. Planai apmokestinti automobilių taršą pagal tai, kiek CO2 išmetama, nėra pati tiksliausia taršos mažinimo priemonė, ypač kalbant apie dyzelinių transporto priemonių skleidžiamą taršą, mano jis.

Artimiausiu metu įstatymo projektas bus pateiktas Seimui.

R. Kuodis: jis mažai ką bendro turi su tarša

Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad Aplinkos ministerijos (AM) siūlymas įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį nebus efektyvi priemonė mažinti transporto priemonių taršą.

Anot ekonomisto, AM siūlomas naujas automobilio naudojimo mokestis labiau panašus į turto mokestį, kurį labiausiai pajus mažesnes pajamas gaunantys ir senesnius automobilius vairuojantys gyventojai. R. Kuodžio teigimu, taršos mokestį šiuo metu atstoja degalams taikomi akcizai.

„Bandoma įvesti tokį regresinį turto mokestį. Šitas dalykas su tarša turi labai menkai ką bendro, nes taršos mokestis jau seniai egzistuoja, tai yra degalų akcizas. Jis puikiai koreliuoja su tais dalykais, kurie lemia taršą - kiek kilometrų nuvažiuoji, kokiu greičiu nuvažiuoji. (...) Gausis, kad žmonėms, kurie nuvažiuoja kokį tūkstantį kilometrų, kokiems nors pensininkams, su pakankamai senu taršiu Pasatu (Volkswagen „Passat" - ELTA), gyvenantiems kaime, tai bus regresinis mokestis - jie mokės arti tūkstančio per metus, o tas miestietis, kuris laksto kas savaitgalį į Palangą, dideliu greičiu, mokės mažiau", - „Žinių radijui" pirmadienį sakė R. Kuodis.

Ekonomisto nuomone, siūlomi mokestiniai pakeitimai nukreipti ne į tą transporto priemonių grupę: kalbant apie priemones mažinti taršą, visų pirma reiktų galvoti apie mokesčius didelę Lietuvos ekonomikos dalį užimančiam transporto ir logistikos sektoriui, o ne lengvųjų automobilių vairuotojams, mano jis.

„Labai abstraktu šnekėti apie transporto taršą, nes tame transporte yra sunkusis transportas, Lietuva specializuojasi tarptautinių gabenimų rinkoje. Klausimas - kiek taršos duoda būtent lengvieji automobiliai. Pamatysime, kad santykinai nedaug, lyginant su visu tuo, kas ten darosi. Jie nenori judint verslo, jie nori, kad piliečiai sumokėtų kažkokiais būdais už neaišku ką", - AM siūlomą mokestį kritikuoja R. Kuodis.

Jis taip pat pažymi, kad ministerija, siūlydama priemones taršai mažinti, nekalba apie taršos pobūdį bei kur ji turėtų būti mažinama. Planai apmokestinti automobilių taršą pagal tai, kiek CO2 išmetama, nėra pati tiksliausia taršos mažinimo priemonė, ypač kalbant apie dyzelinių transporto priemonių skleidžiamą taršą, nurodo ekonomistas.

„Kalbėti apie taršą yra pernelyg abstraktu. Turime kalbėti apie taršą kuo ir taršą kur. Mums reikia kovoti su tarša dyzeliais (dyzelinu varomomis transporto priemonėmis - ELTA) miestuose, nes dyzeliai išmeta mažiau CO2, bet išmeta daugiau azoto oksidų ir kietųjų dalelių. Su šitais dalykais pasaulis įvairiai kovoja, pavyzdžiui, neleidžia seniems dyzeliams važiuoti į miestų centrus. Yra įvairių kelių, kaip kovoti. O dabar kažkoks Pasatas kaime, kas iš to, kas jis kažkiek ten padūmija", - teigia R. Kuodis.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (184)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATIKRINIMAS: Italijos policijos specialieji tyrėjai per daugybę patikrinimų pagavo apie 280 neskiepytų sveikatos sektoriaus darbuotojų.
  • ELIMINAVIMAS: JAV rinkos reguliavimo institucijos ketvirtadienį paskelbė taisyklę, leisiančią joms iš Volstryto biržų pašalinti užsienio įmones, jei jos nepateiks auditorių reikalaujamos informacijos.
  • PAMIŠIMAS: Dalis rinkų yra stipriai pervertintos, o esama aplinka yra „netgi labiau pamišusi“ nei per „dot.com“ bumą praėjusio tūkstantmečio pabaigoje, įsitikinęs Charlie Mungeris, „Berkshire Hathaway“ vicepirmininkas.
  • BOIKOTAS: Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino vadinamąsias olimpines paliaubas dėl Pekino žiemos žaidynių, tačiau penktadienį Australijos žiniasklaida pranešė, kad ši šalis ir dar 19 valstybių atsisako pasirašyti susitarimą, nes svarsto diplomatinį boikotą.
  • PADIDĖJO: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ šį rudenį atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad per pandemiją lietuvių fizinis aktyvumas nesumažėjo, o padidėjo.
  • INTERNETAS: JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“, priklausančios verslininkui, „Tesla“ įkūrėjui Elonui Muskui, palydovinio interneto paslauga „Starlink“ įjungta Lietuvoje.
  • BIUDŽETAS: JAV Kongresas priėmė pereinamojo laikotarpio biudžetą ir taip užkirto kelią gresiančiam federalinių institucijų darbo paralyžiui.
  • SPRĘS: Vyriausybė penktadienį posėdyje apsispręs, ar teikti Seimui nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo mėnesiui pasienyje su Baltarusija.
  • STATYBOS: Vilniaus Santaros slėnyje, šalia jau veikiančių Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, penktadienį bus įkasta simbolinė kapsulė ir oficialiai pradedamos VU Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos.
  • SIUNTOS: Lietuvos paštas informuoja apie fiksuojamus vis ilgesnius siuntų pristatymo į užsienį terminus.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar šventiniu laikotarpiu ketinate keliauti į užsienio šalis?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-15 -2 C

-16 -7 C

 

-18 -10 C

-14 -3 C

-12 -8 C

 

-13 -8 C

0-5 m/s

0-3 m/s

 

0-6 m/s