Vyriausybė pritarė EIM parengtai išvadai, kuria siūloma iš esmės pritarti G. Nausėdos siūlymams dėl viešųjų pirkimų

Šaies vadovas siūlo privalomai centralizuoti viešuosius pirkimus – įkurti mažiausiai 75 centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą, siekiant supaprastinti ir palengvinti viešųjų pirkimų vykdymą, nuo 10 tūkst. eurų iki 30 tūkst. eurų padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, taip pat nuo 3 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų didinti supaprastinto pirkimo sutarties vertės ribą, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu.

G. Nausėda taip pat siūlo nustatyti, kad pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, perkančioji organizacija visada turėtų taikyti socialinius ir aplinkosaugos kriterijus, įvesti papildomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandį – ikiteisminių skundų nagrinėjimą Viešųjų pirkimų tarnyboje (VPT).

Be kita ko, prezidentas siūlo nustatyti, kad VPT direktoriaus pavaduotojai yra valstybės pareigūnai, į pareigas skiriami ir atleidžiami prezidento VPT direktoriaus teikimu. Siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo komisijoje turėtų būti bent du viešųjų pirkimų specialistai, turintys VPT išduotus pažengusio ir bazinio pirkimų specialisto pažymėjimus.

Tuo metu ministerija savo parengtoje išvadoje siūlo įtvirtinti pareigą visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų.

Ministerija taip pat siūlo nenustatyti konkretaus pirkimų centralizavimo modelio, vietoje to numatyti 30 proc. centralizuotų viešųjų pirkimų rodiklį, taip pat įtvirtinti galimybę perkančiosioms organizacijoms sudaryti sutartis su bet kuriomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis.

„Siekiant sudaryti geresnes sąlygas Vyriausybei, savivaldybėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, siekti nustatyto rodiklio jų valdymo srityse ar įmonių grupėse siūlytina nustatyti teisę minėtoms institucijoms ar įmonėms priimti privalomus sprendimus dėl centralizavimo būdo ir masto”, – teigiama išvadoje.

Taip pat ministerija siūlo nekeisti ribos, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, o žodžiu sudaromų sutarčių ribą didinti iki 5 tūkst. eurų, nes, pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, žymus neskelbiamo mažos vertės pirkimo ir žodinių sutarčių ribos didinimas gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei konkurenciją ir skaidrumą vykdant viešuosius pirkimus.

„Siūlytina įtvirtinti teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti perkančiosioms organizacijoms privalomus socialinius ir aplinkosaugos reikalavimus ar kriterijus, taip pat atvejus, kuomet turėtų būti vykdomi inovatyvūs pirkimai”, – sakoma išvadoje.

Ministerija siūlo atsisakyti pakeitimo dėl VPT direktoriaus pavaduotojų skyrimo.

„Asmenims, einantiems šios tarnybos direktoriaus pavaduotojų pareigas, reikalingos gilios šios srities žinios bei institucinė atmintis. Taip pat labai svarbu, kad, pasibaigus VPT vadovo kadencijai, būtų užtikrinamas darbų tęstinumas ir efektyvumas. Be to, vienu metu pasikeitus VPT vadovybei, gali būti susiduriama su tinkamų asmenų paskyrimo problema“, – argumentuoja ministerija.

Anot ministerijos, siūlytina vietoje dviejų lygių pirkimų specialistų pažymėjimų įtvirtinti vienos rūšies pažymėjimą. Šį pažymėjimą privalėtų turėti bent vienas viešojo pirkimo komisijos narys.

Atsižvelgiant į tai, kad VPT bus priskirtos naujos funkcijos, susijusios su pažymėjimų išdavimu, ir siekiant užtikrinti tinkamą VPT funkcijų atlikimą, siūlytina nustatyti vėlesnį šių nuostatų įsigaliojimo terminą.

Lietuvoje per metus bent po vieną viešąjį pirkimą įvykdo apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų. Anot ministerijos, perkančiosios organizacijos susiduria su kvalifikuotų viešųjų pirkimų specialistų, turinčių reikiamų įgūdžių ir kompetencijos, trūkumu.