1 nuotr.Seimui 2021 metus paskelbus partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais, Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos parengtą J. Lukšos-Daumanto minėjimo 2021 metais programą. Šia programa siekiama deramai paminėti rezistento, vieno iš ryškiausio partizanų vado, kovotojo už Lietuvos laisvę, atminimą.
2021 m. rugpjūčio 10 d. bus minimos 100-osios J. Lukšos-Daumanto gimimo metinės. Jo gimimo dieną Veiveriuose, šalia jo gimtinės, bus surengtas iškilmingas minėjimas.
Taip pat planuojama sukurti dokumentinę apybraižą bei dokumentinį filmą „Juozas Lukša-Daumantas archyvinių dokumentų šviesoje", išleisti dokumentų rinkinį „Pokario lietuvių rezistencija Centrinės žvalgybos valdybos dokumentuose". Vytauto Didžiojo karo muziejus surengs konferenciją, skirtą J. Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose bus pristatomi apie šią asmenybę sukurti meniniai ir dokumentiniai filmai ir specialiai sukurtos laidos. Taip pat bus rengiamos parodos, respublikinis mokinių esė konkursas „Tebus pašlovinti nenusilenkę prieš netiesą", organizuojami žygiai partizanų takais ir kiti renginiai, siekiant pagerbti šią iškilią asmenybę ir plačiau supažindinti visuomenę su J. Lukšos-Daumanto gyvenimu ir veikla kovojant už Lietuvos laisvę.
J. Lukša į pasipriešinimo kovas įsijungė nuo pat Lietuvos okupacijos pražios. Per pirmąją sovietų okupaciją priklausė Lietuvos aktyvistų frontui, Vokietijai okupavus Lietuvą dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o ją sunaikinus, buvo Lietuvos partizanų sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininku. 1946 m. išėjo partizanauti, buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. J. Lukša-Daumantas partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per valstybės sieną, užmezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais užsienyje, paskleidė žinią apie kovojančią Lietuvą. 1949 m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje. 1950 m. grįžus į Lietuvą, paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininku. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu.
J. Lukša turėjo keletą slapyvardžių: Juozas Lukša-Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Araminas, Kęstutis, Daumantas, Skrajūnas, Miškinis, S. Mykolaitis, tačiau geriausiai žinomas Juozo Lukšos-Daumanto vardu.
