Palyginti su 2020 m., pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų kainos universitetuose didėtų nuo 6,22 iki 68,19 proc. Žemiausios kainos augtų sparčiausiai, mažėtų atotrūkis tarp kainų (sumažėtų nuo 9 iki 6 kartų).

Didinant pirmosios pakopos studijų kainas, didėtų antrosios pakopos studijų kainos nuo 6,15 iki 44,19 proc., rezidentūros - nuo 10,95 iki 53,85 proc.

Siekiant taikyti numatytas kainas, 2021 m. tektų mažinti studentų priėmimą į kai kurias studijų kryptis. Beje, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos siūlymu tikslinamas studijų krypčių priskyrimas kainų grupėms. Architektūros, kraštovaizdžio architektūros, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų kryptys perkeliamos į brangesnes kainų grupes. Brangtų ir studijos kolegijose. Palyginti su 2020 m., koleginių studijų kainos 2021 m. priėmimui didėtų nuo 15,3 iki 21,4 proc.

„Galiojančios norminės studijų kainos, taikomos valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti, tik iš dalies dengia realias studijų organizavimo išlaidas, o finansavimas, tenkantis vienai studijų vietai, yra vienas mažiausių EBPO", - tvirtina ministerija.

Tačiau toks projektas sulaukė neigiamo Vyriausybės kanceliarijos Socialinės politikos grupės įvertinimo.

„Siūlomi norminių studijų kainų padidinimai gali neigiamai atsiliepti studijų prieinamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad, padidėjus norminėms studijų kainoms, tuo pačiu studijos brangs valstybės nefinansuojamas studijų vietas besirenkantiems studentams. Be to, kaip pažymima projekto lydimajame rašte, dėl ribotų finansavimo galimybių 2021 m. būtų sumažintas (palyginti su 2020 m.) valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose, o kolegijose valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius nesikeistų. Pažymėtina, kad šios dvi aplinkybės gali užkirsti kelią įgyvendinti Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį, kad visi norintys ir studijoms pasirengę žmonės turėtų sąlygas studijuoti, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir šeimos finansinės padėties", - rašoma Socialinės politikos grupės išvadoje.

Projektas buvo derinamas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir nesulaukė šių organizacijų palaikymo.

Anot LSS prezidento Eigirdo Sarkano, kiltų didžiulių problemų.

„Aukštosioms mokykloms būtų padidintas studento krepšelis. Studentams, kurie pakliūna į valstybės finansuojamas vietas, tai nebūtų aktualu. Netgi priešingai - puiku, kad valstybė skirs didesnę sumą vienam krepšeliui, nes bus galima gerinti studijų kokybę. O dabar mūsų atsilikimas, pagal vienam studentui skiriamą finansavimą nuo ES vidurkio, atsilieka dvigubai. Tačiau didėjant norminei studijų kainai, brangs studijos ir besimokantiems už savus pinigus. Be to, nors ketinama didinti normines studijų kainas, papildomų pinigų nėra numatyta. Ką tai reiškia? Kad krepšeliai bus padidinti, tačiau jų bus mažiau ir valstybės finansuojamų studijų prieinamumas nukentės. Jei dabar universitetinės socialinių mokslų studijos metams kainuoja daugiau nei 1600 eurų, tai priėmus projektą jos brangs iki maždaug 2600 eurų. Kad kai kuriems jis padidės valstybės sąskaita - gerai, tačiau ir stojantiems už savus pinigus jos brangs tokia pačia suma", - „Vakaro žinioms" akcentavo E.Sarkanas.

Situaciją komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas AUGUTIS:

„Lietuvoje nustatytos studijų kainos yra vienos iš žemiausių ES ir tai yra didelė bėda: susidaro problemos universitetų reitingams, lygiui ir viskam. Universitetai pačiam studijų kainų padidinimui, be abejonės, pritartų. Kas gali nepritarti? Tačiau yra vienas „bet". Situacija yra tokia, kad šiuo metu bendra pinigų suma, skirta valstybės finansuojamoms vietoms, arba, kitaip tariant, krepšeliams finansuoti yra užfiksuota ir jos niekas nesiruošia padidinti. Jei būtų didinami krepšeliai skiriant papildomų pinigų - viskas būtų tvarkoje, visi padėkotų ir tuo viskas baigtųsi. Tačiau mažinamas krepšelių skaičius ir būtent to sąskaita didinama krepšelių kaina", - „Vakaro žinioms" sakė J.Augutis.

Pasak jo, tai reiškia, kad bus mažinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius.

„Dabar dėl pandemijos, kai mokomasi nuotoliniu būdu, abiturientams ir taip yra sunkiau pasiekti iškeltus reikalavimus. Pernykščių egzaminų rezultatai parodė, kad ypač daug problemų buvo su matematika, o neišlaikius jos valstybinio egzamino negalima gauti valstybės finansuojamos vietos. Aš jau nekalbu apie papildomus balus - stojant į universitetus reikia surinkti 5,4 balo. Labai didelis abiturientų skaičius nebeatitinka tų reikalavimų. O krepšeliui žymiai pabrangus didelė dalis jų neatitinkančių neturės galimybių studijuoti ir už savus pinigus. Švietimo rinka yra atvira, todėl dar didesnis studentų srautas gali pasirinkti studijas užsienyje, kur aukštasis mokslas yra nemokamas. Nes Lietuvoje net ir pigiausių studijų kaina priartėtų prie 4000 eurų per metus", - įspėjo rektorius.

Pasak J.Augučio, jei projektui būtų pritarta, dabartiniams studentams naujos kainos neturėtų galioti.

Rektorius taip pat akcentavo, kad būtina sugriauti egzistuojančią legendą, esą Lietuva pirmauja Europoje pagal asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių.

„Jei pažiūrėtume į skaičių, kiek tūkstančiui gyventojų tenka pirmakursių, įstojusių į aukštąsias mokyklas, tai Lietuva jau yra nuvažiavusi į ES šalių uodegą. Net nepaisant to, kad technikumai pas mus tapo kolegijomis ir buvo priskirti aukštosioms mokykloms. Būtent dėl šito sprendimo mes ir buvome tapę itin mokslingi", - ironizavo J.Augutis.