Vyriausybė įpareigojo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su profsąjungomis derėtis jau dėl ketvirtos nacionalinės kolektyvinės sutarties. Jei ji būtų pasirašyta, darbuotojams būtų suteikta daugybė papildomų garantijų. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė „atvėsino", kad sutartos garantijos galiotų tik profsąjungų nariams, išskyrus vienintelę - 10 eurų ūgtelėjusį bazinį dydį.
1 nuotr.
Iki šiol jau buvo sudarytos 3 nacionalinės kolektyvinės sutartys (2019, 2020 ir 2021 metais). Paskutinioji pernai pasirašyta su 5-iomis nacionalinėmis profesinių sąjungų organizacijomis, vienijančiomis 34,5 tūkst. darbuotojų. Joje nustatytas 177 eurų pareiginės algos bazinis dydis ir sutartį pasirašiusių profsąjungų nariams numatytos papildomos garantijos: 2 papildomos apmokamos kasmetinių atostogų dienos; iki 10 d.d. apmokamos mokymosi atostogos, arba iki 20 d.d. mokymosi atostogos, mokant 50 proc. asmens algą; papildomos apmokamos dienos (iki 5 d.d.) sveikatai gerinti (negali pasinaudoti, jei naudojasi mokymosi atostogomis).
Naujoje sutartyje profsąjungos reikalaus pareiginės algos bazinį dydį nuo kitų metų pradžios padidinti iki 187 eurų bei numatyti papildomas garantijas profesinių sąjungų nariams: suteikti papildomas poilsio dienas (mamadienius) auginantiems bent vieną vaiką iki 16 m. - 1 dieną per mėn., auginantiems du ar daugiau vaikų iki 16 m. ar neįgalų vaiką iki 18 m. - 3 dienas per mėn.; apriboti darbo tarybų steigimą ir veiklą įmonėse, kuriose yra profesinė sąjunga, priklausanti sutartį pasirašiusioms profesinėms sąjungoms; nustatyti, kad tie profsąjungų nariai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos be profesinės sąjungos sutikimo; numatyti, kad jiems darbdavys už suteiktas mokamas sveikatos priežiūros paslaugas kompensuoja iki 200 eurų per metus.
Deja, I.Ruginienė „Vakaro žinioms" patvirtino, kad derybomis profsąjungoms nepriklausantys asmenys gali pernelyg nesidomėti, mat Darbo kodekse numatyta: nacionalinėje sutartyje įrašytos nuostatos galioja tik profsąjungiečiams. Ir tai ne visiems, o tik tiems, kurių profsąjungos dalyvavo derybose. Išskyrus vienintelį dalyką - bazinį dydį, nes jis būna vienodas visiems biudžetininkams.
I.Ruginienė tame nemato nieko blogo, nes esą tai turėtų paskatinti žmones stoti į profsąjungas. O kuo jos gausesnės, tuo esą lengviau ginti darbuotojų teises.
„Jei eini į profsąjungą, turi ką nors už tai gauti", - įsitikinusi I.Ruginienė.
Pašnekovė kol kas nenujaučia, ar Ingridos Šimonytės Vyriausybė bus lankstesnė nei Sauliaus Skvernelio, nes profsąjungų atstovai dar net nebuvo susitikę su jokiu dabartiniu ministru, derybos dar net neprasidėjo.
„Vyriausybė užsiima tik pandemija, kitų darbų nematėme. Deja, manome, kad pandemija bus Vyriausybės, o ne mūsų koziris. Dirbantieji dėl pandemijos yra labai nukentėję, nemažai prarado darbus, pajamas.
Galbūt kai kurie verslai netgi užsidirbo papildomą pelną, tačiau darbuotojai jautė tik neigiamas pasekmes. Bet to negalėsime panaudoti kaip kozirio, reikalaudami geresnių sąlygų. Kaip tik atvirkščiai.
Manau, darbdaviai (o Vyriausybė tam tikra prasme irgi yra darbdavys viešajame sektoriuje) turės progą mojuoti pandemija, sakydami, kad dabar ne laikas didinti atlyginimus ir kitaip gerinti sąlygas dirbantiesiems, nes darbdaviams ir taip sunku, juos pačius reikia gelbėti", - prognozavo I.Ruginienė.
Pasak jos, bazinį dydį, kuris aktualus visiems biudžetininkams, kasmet tvirtina Seimas. O bent jau „prie Skvernelio" visus tris kartus Seimas pritarė tokiam dydžiui, koks buvo suderėtas kolektyvinėje sutartyje.
„Tačiau nežinau, kaip bus su dabartiniu Seimu", - dabartiniu parlamentu abejoja I.Ruginienė.
