Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vertinimu, ministras privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

VTEK pažymi, kad tiriant vertintas tik A. Verygos elgesys. Įrangos įsigijimo Kauno klinikose tikslingumo VTEK nevertino.

Anot VTEK, tyrimo duomenys rodo, kad, dar iki A. Verygai tampant ministru, Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo parengtas plano projektas, pagal kurį numatyta šalies gydymo įstaigose atnaujinti spindulinės terapijos įrangą. Tapęs ministru, A. Veryga šį planą patvirtino.

Pagal sudarytą prioritetinę eilę, pirmiausia planuota atnaujinti linijinį greitintuvą Nacionaliniame vėžio institute. Toliau sąraše buvo įrašytos Kauno klinikos. Atsižvelgiant į 2014 m. Vyriausybės nutarimu sudaryto 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto nustatytus reikalavimus, teikti projektą spindulinės terapijos paslaugų plėtrai galėjo tik Nacionalinis vėžio institutas, tačiau šiam projektui finansavimą skyrė Švietimo ir mokslo ministerija iš 2017 m. valstybės investicijų programos. Atsižvelgiant į tai, spindulinės terapijos paslaugų plėtrą nuspręsta įgyvendinti antruoju numeriu prioritetinėje eilėje įrašytose Kauno klinikose.

2017 m. birželį A. Veryga pasirašė du įsakymus, kuriais nustatė, jog spindulinės terapijos plėtra ir investavimas vykdomas ir šioje gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į atsiradusias galimybes, Kauno klinikos pateikė projektą finansavimui gauti. Kitais dviem - 2017 m. rugsėjį ir gruodį - pasirašytais įsakymais ministras patvirtino iš ES lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir Kauno klinikų teiktas projektas dėl linijinio greitintuvo atnaujinimo bei skyrė šiam projektui 4,6 mln. Eur. finansavimą.

Anot VTEK aiškinimo, sutuoktinio darbovietė yra laikytina asmens privačiu interesu. Šis duomuo privalo būti nurodomas privačių interesų deklaracijoje.

A. Veryga savo sutuoktinės darbovietę - Kauno klinikas - yra deklaravęs. Pagal teismo formuojamą praktiką, tam tikrų aplinkybių deklaravimas savaime nereiškia asmeniui kylančio interesų konflikto - įvardijamos tik prielaidos tokiam konfliktui. Tačiau atsiradus konkrečių aplinkybių, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotaisiais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti. Nusišalinimo procedūrą nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

Prieš pradėdamas spręsti interesų konfliktą galintį sukelti klausimą, asmuo privalo apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą, nusišalinti ir toliau jokia forma nedalyvauti šio klausimo rengime, svarstyme ar priėmime. Vadovas tuomet sprendžia, ar pateiktą nusišalinimą priimti ar nepriimti ir įpareigoti asmenį toliau spręsti minėtąjį klausimą.

VTEK atkreipia dėmesį, kad pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad asmuo neįvykdė pareigos nusišalinti.

Tyrimą VTEK atliko pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimą.