(68)Vakar Seime Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis aiškino, kad dirba pagal įstatymus, ir domėjimasis prieš prezidento rinkimus kandidatų aplinka neprasižengė taisyklėms. Didžioji dalis seimūnų juo patikėjo ir net palaimino toliau vadovauti saugumiečiams. O štai saujelė kitų galvoja, kad D.Jauniškis - nebloga korta įtakingųjų žaidime.
6 nuotr.
Įtarimai tokiais ir liko
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko tyrimą dėl VSD veiklos. Tyrimas buvo pradėtas gavus pranešimą apie tai, jog VSD galimai neteisėtai 2018-2019 metais rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G.Nausėdos aplinkos žmones, diplomatą Vygaudą Ušacką ir dar 60 kitų asmenų. Tyrimą inicijavo buvęs NSGK pirmininkas, Seimo narys Vytautas Bakas.
Neįvardinto VSD pareigūno teigimu, tokiais veiksmais institucija galimai pažeidė teisėtumo ir politinio neutralumo principus. Buvo daroma prielaida, jog VSD kišosi ir į politinius procesus.
VSD visus kaltinimus neigė ir akcentavo, kad informaciją galėjo tikrinti tik „vykdydama pavedimą tirti galimą užsienio valstybių kišimąsi į rinkimus“.
D.Jauniškis, atsakydamas į NSGK narių klausimą apie per metus atliktus 80 tūkst. patikrų, sakė, kad tokias apimtis lėmė tai, jog buvo nagrinėjami ir su migracija, ir su juridiniais asmenimis susiję klausimai. Jis akcentavo, kad „tai su rinkimais absoliučiai nesusiję“.
Politikams tokių paaiškinimų užteko, tad balandžio 6 d. NSGK konstatavo, jog VSD, tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, veikė teisėtai.
„Slapta“ informacija
Kalbėdamas Seime vakar D.Jauniškis pabrėžė, kad VSD veiksmuose nieko neleistino neįžvelgė ir STT bei Generalinė prokuratūra. Jis teigė, kad informacija apie įvardintus asmenis „rinkta nebuvo, asmeninis susirašinėjimas nebuvo stebimas ir fiksuojamas“.
Tiesa, teigdamas, kad VSD veikė įstatymų apibrėžtuose rėmuose, į dalį klausimų, nurodęs, jog jie patenka į grifu „slapta“ pažymėtą kategoriją, D.Jauniškis Seimo posėdyje neatsakė. Visgi jis pripažino, kad įstatymai leidžia dar iki oficialaus asmenų kandidatavimo jau rinkti apie juos duomenis.
Klausimų daugiau negu atsakymų
Emocingasis Petras Gražulis priminė, jog taip ir negavo atsakymo į klausimą - kiek pagal VSD surinktą medžiagą buvo iškelta baudžiamųjų bylų. Pasak jo, tai rodo, kad Lietuvoje „persekiojami kitaminčiai ir jiems keliamos baudžiamosios bylos“.
Politikas pabrėžė, kad VSD labiausiai diskredituoja pats VSD, o išvakarėse į laisvę išleistas Algirdas Paleckis yra užkulisinio susitarimo, siekiant gauti reikiamus socialdemokratų balsus dėl likimo direktoriaus poste, dalis. Be to, P.Gražulis svarsto, kad greičiausiai VSD yra surinkusi apie prezidentą G.Nausėdą tiek informacijos, kad šis, vengdamas prezidento Rolando Pakso apkaltos likimo, „neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik teikti D.Jauniškio kandidatūrą antrai kadencijai“.
Į tai, kad VSD vadovas bando savo žodinius nurodymus sekti asmenis pridengti įstatymo nuostatomis, dėmesį atkreipė ir V.Bakas. Pareiškęs, jog „D.Jauniškis meluoja ir juo pasitikėti negalima“, politikas pabrėžė, kad žvalgybos įstatymas draudžia bet kokius žodinius neteisėtus pavedimus, kuriais nurodoma kištis į žmonių gyvenimą. Visgi, nepaisant to, 2018-2019 m. VSD patikrino daugiau negu 100 asmenų, kurie niekaip nebuvo susiję su Rusija. Informacija apie juos, jo nuomone, buvo perduota LR prezidentui G.Nausėdai.
„Šiandien mus bandoma įtikinti, kad duomenų tikrinimas nėra jų rinkimas, nors žvalgybos duomenų bazėse turima informacija yra gauta panaudojus žvalgybos priemones. Tai nėra normalu. Žvalgybos bendruomenės, būkite Lietuvos žmonių pusėje ir nesitaikstykite su neteisėtais nurodymais“, - iš tribūnos ragino V.Bakas.
Signataras rėžė
Radikaliausiai VSD vadovo atžvilgiu pasisakė signataras Zigmas Vaišvila. Išvadinęs D.Jauniškį bailiu, jis priminė, kad jį patį VSD dar 2016 m. buvo įrašę kaip „grėsmė nacionaliniam saugumui“. Ir jis iki šiol yra šiuose sąrašuose, nepaisant 2018 m. JTO komiteto sprendimo, kad iš grėsmių turi būti pašalinti asmenys, įrašyti ten dėl nuomonės reiškimo. Baigdamas kalbą, Z.Vaišvila rėžė - „Jei esi ne menkysta ir vyras, pats atsiimk savo kandidatūrą“.
Visgi Seimas - 109 balsais „už“, 4 „prieš“ ir 5 susilaikius - D.Jauniškio kandidatūrai pritarė ir jo kadenciją pratęsė dar penkeriems metams.
Komentaras
Parlamentaras Povilas Urbšys „Vakaro žinioms“ sakė, kad pirmasis D.Jauniškio paskyrimas buvo tiesiogiai susijęs su informacijos iš prezidentūros nutekinimu 2015 m.
„Akivaizdu, kad tuometinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei reikėjo tokio VSD vado, kuris nepasielgtų taip, kaip pasielgė ankstesnis - Gediminas Grina. Kai pastarasis dėl minėto įvykio inicijavo patikrinimą, jį tiesiog išmetė į gatvę, pakeisdami įsakymus vykdančiu kariškiu,“ - sakė P.Urbšys.
Jo teigimu, būtent tai ir lėmė, kad dėl „MG Baltic“ koncerno pradėtas tyrimas pasuko ta kryptimi, kuria norėjo D.Grybauskaitė, o „reikiamų“ politikų ir verslininkų ryšiai buvo paslėpti.
„Matant, kas dabar vyksta Seime, galiu įtarti, kad vėl įvyko sandėris. Gal buvo pažadėta informacija apie konservatorius, gal buvo sutarta dėl to, jog nebus judinama Žygimanto Pavilionio istorija, - sakė politikas. - Panašu, kad tie, kurie suinteresuoti D.Jauniškio paskyrimu, nori turėtų „aštrų įrankį“ savo galių karuose. Neabejoju VSD vadovo atsidavimu Lietuvai ir valstybei, tačiau likdamas pareigose, jis pasitarnaus tiems, kurie nori kontroliuoti spec. tarnybas. Kadangi nemažai atsakymų paslėpta po grifu „slapta“, galima įtarti, kad rinkimų metu G.Nausėda kontaktavo su VSD. Tikėtina, kad šis paskyrimas - valdančiųjų noras išsaugoti politinę galią bei „pastatyti“ prezidentą į vietą pasinaudojant jo „Achilo kulnu“.
Tai, pasak jo, galėjo nulemti ir atvirą balsavimą.
„Savotiškas spaudimas, kad visi matytų, kas ir kaip balsuoja bei nebūtų netikėtumų. Tačiau tai kelia pagrįstą klausimą - kiek laisvas yra VSD vadovas ir kiek laisvi jį skiriantys politikai?“- retoriniu klausimu pokalbį baigė P.Urbšys.
