VSD pažymų ir Seimo pirmininko galia

Paprastų atsakymų nėra

A.Krupavičius akcentavo, kad VSD sprendimas nesuteikti teisės naudotis slapta informacija valdančiosios koalicijos narės „Nemuno Aušros" lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kelia daug klausimų, į kuriuos nėra paprastų atsakymų.

„Atskaitos taškas - Konstitucijos 59 straipsnis, kuriame sakoma, kad Seimo narys negali būti varžomas jokių mandatų, negali būti varžomas jokiais apribojimais. Jeigu būtų elgiamasi kitaip, tokie veiksmai prieštarautų Konstitucijai. Net jei Seimo statute kas nors apie apribojimus būtų įrašyta, tai irgi prieštarautų Konstitucijai.

VSD siūlymas nesuteikti teisės dirbti su slapta informacija yra tas atvejis, kai išorės institucija su savo „leisti" ar „neleisti" de facto ir de jure ignoruoja laisvą Seimo nario mandatą. Tokia praktika, kai vieni gauna teisę, kiti negauna sukuria kelių lygių parlamentarus - tie, kurie naudojasi laisvo mandato galimybėmis ir tie, kurios jiems yra apribojamos", - nurodė jis.

O problema, pasak politologo, yra dar gilesnė:

„Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. VSD pažymų nereikia trims aukščiausiems šalies asmenims - prezidentui, premjerui ir Seimo pirmininkui. Jie paskirti arba išrinkti ir nėra jokių institucijų, kurios galėtų jų mandatus suvaržyti. Bet čia vėl kyla nemažai klausimų be aiškių atsakymų.

Tarkim, Seimo pirmininku išrenkamas politikos naujokas, nedalyvavęs politinėje veikloje. Pagal pareigas jis įgyja visas teises į bet kokią informaciją. Kiek jis patikimas bus galima spręsti tik po kurio laiko, bet teisę naudotis visiškai slapta informacija ir sužinoti visas valstybės paslaptis jis įgyja be jokių patikrų.

Tuo metu kitas parlamento narys, galbūt politikoje dalyvaujantis ne vieną dešimtmetį, dėl kokių nors aplinkybių, net ir politinės ar asmeninės konkurencijos, gali tokios teisės negauti.

Net galima atlikti minčių eksperimentą - tarkim, dabartinėje kadencijoje turim Petrą Gražulį. Labai tikėtina, kad jis būtų tas, kuriam dėl jo ekscentriško elgesio VSD galėtų suvaržyti jo teises.

JAV prezidentas Donaldas Trampas, staiga atsiradęs Seime, irgi beveik garantuotai teisės dirbti su slapta informacija pagal lietuviškas taisykles negautų. Jis aiškiai neprognozuojamas ir valstybės paslaptis galimai dalintų į kairę ir į dešinę."

Tačiau A.Krupavičius pabrėžė, kad VSD teikia tik rekomendacijas.

„Tai nėra imperatyvus arba privalomas sprendimas. Priimti galutinį verdiktą turi Seimo pirmininkas, bet jis, mandato požiūriu yra tik pirmas tarp lygių. Jo mandatas nei mažesnis, nei didesnis už kitų seimūnų.

Tad kyla klausimas - kodėl sprendžia vienas Seimo pirmininkas, o ne visas Seimas kaip tautos atstovybė. Dar daugiau, kai yra naikinama teisinė Seimo nario neliečiamybė, tai dėl jos yra kreipiamasi į visą Seimą ir jis priima sprendimą.

Dabartinis Seimo pirmininkas ir „Vardan Lietuvos" vadovas Saulius Skvernelis tiesiogiai paliekamas „ant ledo", nes lieka neaišku, kokiais kriterijais jis turi vadovautis nustatant kitų Seimo narių teisę dirbti su slapta informacija. Ar tam užtenka tik VSD rekomendacijos, kuri, neturi aiškių kriterijų. Pagal tai, ką paskelbė VSD apie Žemaitaitį, tai tais kriterijais yra asmenybės charakterio ir elgesio vertinimais, bet jie nėra objektyvūs ar pagrįsti aiškiomis teisinėmis normomis."

Taip pat, pasak jo, tokiais sprendimais galimai pažeidžiama Seimo teisė į parlamentinę jėgos struktūrų kontrolę, nes būtent jam ši funkcija yra patikėta, o į jos veikimo zoną patenka ir VSD.

„Apibendrinant, būtų įdomu sužinoti ar VSD rekomendacija dera su Konstitucija? Kokiais kriterijais formuluojamos rekomendacijos? Kaip galima vykdyti pilietinę kontrolę jėgos struktūroms, jeigu jos gali imtis atitinkamų veiksmų prieš „kontrolierius"? - svarsto A.Krupavičius.

Kitose šalyse problemų nekyla

Ne vienoje šalyje, pasak politologo, parlamento nariai gali būti tikrinami dėl teisės susipažinti su įslaptinta informacija, bet tokiais atvejais galioja būtinybės žinoti principas ir parlamento nariai gali susipažinti su slapta valstybės informacija, jeigu tai susiję su pareigomis.

„Kitur stengiamasi užtikrinti, kad informacija būtų gaunama kontroliuojamose patalpose, išvengta jos nutekėjimo, labiau yra reguliuojamas jos neviešinimas, o ne teisė ją gauti.

Demokratinių šalių saugumo tarnybos veikia kaip vartai - parlamento nariai gauna reikiamą informaciją, bet siekiama užtikrinti saugumo, atskaitomybės ir demokratinio skaidrumo pusiausvyrą", - patikslino A.Krupavičius.

Lietuvos praktika, specialisto teigimu, kai visi turi gauti VSD rekomendaciją, rodo, kad sistema yra centralizuota, griežta ir kelia daug klausimų dėl atitikimo demokratiniams skaidrumo principams.

„Reikia nepamiršti, kad R.Žemaitaičio istorijos kontekste minimas jo atstovavimas NATO parlamentinėje asamblėjoje. Pastaroji - savarankiška organizacija, nėra sudėtinė NATO dalis ir jos pagrindiniai tikslai - tarpparlamentinio dialogo ir visuomenės informavimo užtikrinimas. Ji neformuoja Aljanso strategijos ir užsienio gynybos politikos, o veikia šalia kaip nepriklausoma organizacija, - patikslino specialistas. Joje - 32 NATO ir 22 kitos šalys, kurios nėra narės. Tai tokios kandidatės kaip Ukraina, Bosnija-Hercegovina ir Sakartvelas, Viduržemio jūros regiono valstybės įskaitant Alžyrą ir Maroką, bei trečiosios šalys - Kazachstanas, Egiptas, Palestina. Taip pat jos veikloje dalyvauja tarptautinių organizacijų atstovai ir 10 Europos Parlamento narių delegacija.

Vien pagal savo sudėtį ir funkcijas asamblėja nėra ta organizacija, kuri dirba su slapta informacija. Kelti klausimą - ar R.Žemaitaitis be VSD rekomendacijos gali būti jos nariu yra nesusipratimas."

A.Krupavičius priminė ir skandalą, į kurį buvo patekęs TS-LKD partijos narys ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Kai paaiškėjo, kad jis, galimai, per daug papasakojo žmonai, kilo nedidelis triukšmas, bet viskas greitai nurimo. Vertinant dabartinį parlamento narių elgesį, kodėl jie tada tokio klausimo nekėlė ir A.Anušausko nepersekiojo?

O kalbant apie R.Žemaitaitį, niekas neturi įrodymų, kad jis ką slapto būtų atskleidęs, bet žmogus vis tiek persekiojamas", - pabrėžė specialistas.

Valstybės saugumo departamento komentaras

Rekomendacijos formuluojamos remiantis kriterijais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.

Įstatymų atitikimą Konstitucijai Lietuvoje vertina Konstitucinis Teismas.

VSD yra atskaitingas Seimui, jo veiklos teisėtumą vertina Žvalgybos kontrolierius.

Komentaras

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas pažymėjo, jog atribojant atitinkamus Seimo narius nuo įslaptintos informacijos, kyla rizikos dėl valstybiškai svarbių sprendimų priėmimo.

„Dabar mes matome, jog nesuteikus teisės dirbti su slapta informacija arba visiškai slaptai, mes galime atriboti vieną asmenį ar visą frakciją nuo teikiamų priimti sprendimų, kurie yra svarbūs visai šaliai. Tas rizikas reikėtų pasisverti ir Seimo pirmininkui. Aš manau, kad tai būtų išmintinga", - akcentavo jis.

G.Paluckas dar kartą išreiškė abejones dėl VSD išvadoje dėl R.Žemaitaičio pateikiamų argumentų. Kaip skelbta, atlikto patikrinimo metu VSD nustatė, jog tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui.

„Vertinti būdo bruožus yra ganėtinai sudėtinga, nes įvairiomis aplinkybėmis žmonės elgiasi įvairiai. Vieni patyrę stresą arba spaudimą elgiasi vienaip, kiti pavartoję alkoholio elgiasi kitaip.

Todėl remtis tuo ir daryti išvadas, jog žmogus patikimas ar ne, matyt, yra tam tikra Valstybės saugumo departamento metodika ir tos metodikos aš nekvestionuoju. Kita vertus, puikiai suprantame, jog valstybė nėra valdoma pažymomis ir tuos sprendimus, kuriuos turės priimti Seimo pirmininkas, jis priims ir tai bus jo atsakomybė", - dėstė premjeras.