Seimo pirmininkas teigė, kad 2018 m. sausio mėnesį gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą, kuriame siūloma nesuteikti I. Rozovai dirbti su įslaptinta informacija. Pasak Seimo vadovo, su šiuo raštu jis supažindino tris asmenis: pačią I. Rozovą, frakcijos seniūnę Ritą Tamašunienę ir tuometinį NSGK pirmininką Vytautą Baką.

„Mano pareiga buvo suteikti arba nesuteikti leidimo. Aš ir nesuteikiau. Tai buvo žinoma I. Rozovai, frakcijos seniūnei ir V. Bakui. Mano veiksmai buvo lygiai tokie pat kaip ir Mindaugo Basčio atveju, tik aš (dėl I. Rozovos. – ELTA) paprašiau papildomos VSD informacijos, – teigė Seimo vadovas. – Aš norėjau, kad ir NSGK įsijungtų į šį klausimą (...) Kad nebūtų šie klausimai vieno asmens galvoje.“

Socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė stebėjosi, kodėl V. Pranckietis neinicijavo tyrimo iš karto ir laukė NSGK atsakymų.

„Todėl, kad man kilo klausimų ir paprasčiausiai papildomos VSD informacijos, kad informaciją gautų ir NSGK nariai. (...) M. Basčio atveju NSGK gavo informaciją iš karto. Seimo pirmininkas neinicijavo M. Basčio apkaltos (...) Mano pareiga suteikti arba nesutikti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. (...) Aš lygiai taip pat elgiausi kaip ir M. Basčio atveju“, – sakė V. Pranckietis.

Konservatorių frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas klausė, kodėl NSGK VSD raštą apie I. Rozovą gavo tik po pusantrų metų.

„M. Basčio atveju jūs gavote lygiai tokį patį neišslaptintą raštą, jūs jį perdavėt NSGK ir NSGK pradėjo tyrimą. Rozovos atveju jūs gavote taip pat, bet NSGK raštą gavo tik po pusantrų metų (...) Bet aš noriu priminti, kad raštą gavo platus asmenų ratas. Jūs teigėte, kad I. Rozova nebuvo valdančiosios daugumos narė, bet ji tapo liepos mėnesį. (...) Kodėl skiriasi tai, kad apie I. Rozovą jūs NSGK raštą davėte tik po pusantrų metų, o M. Basčio iš karto?“, – klausė L. Kasčiūnas.

„NSGK raštą dėl M. Basčio gavo iš karto ir ne iš manęs“, – atsakė V. Pranckietis.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis klausė Seimo pirmininko, ar jo sprendimas neinicijuoti tyrimo dėl I. Rozovos nebuvo paremtas politinio sprendimo nepakenkti frakcijai Seime.

NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas stebėjosi, kodėl Seimo pirmininkas manė, kad tik komitetas gali kelti tyrimo inicijavimą. D. Gaižauskas teigė, kad Seimo pirmininkas matė, kad NSGK pusantrų metų nevyksta jokie veiksmai dėl tyrimo pradžios, o pats taip pat nesiėmė iniciatyvos.

„Paslapčių subjekto vadovas nesiėmėte jokių veiksmų, kad Seimo narys sulaužė priesaiką“, – sakė D. Gaižauskas.

V. Pranckietis aiškino, kad jis rėmėsi M. Basčio praktika, kai NSGK inicijavo tyrimą. Pasak Seimo pirmininko, nėra jo pareigose taip pat apibrėžta, kad jis turi inicijuoti tyrimus. V. Pranckietis kėlė klausimą, gal reikėtų tiek Seimo pirmininkui, tiek NSGK reglamentuoti raštu savo pareigybes.

Seimo vadovas po komiteto posėdžio teigė, kad trūksta aiškesnio VSD pažymų ir tolesnių veiksmų teisinio reglamentavimo Seime.

„Komisija turės atsakyti pati sau, kodėl šis veiksmas vyksta taip ilgai ir kodėl jis neužsibaigia iki šiol. Ką mes turėtume veikti, kuomet vyksta tokie atvejai. Turbūt pas mus yra tokių netikslumų, pavyzdžiui, kas gali paviešinti raštą. Mes gavome, jūs paprašėte, mes atidavėme. Ar autorius tuo patenkintas, nežinau, bet tai turėtų būti reglamentuota, kad tas, kas rašo raštą, turi pasakyti, ar galima viešinti, ar ne. Kitas dalykas – susipažinimas su dokumentais, aš dabar lyg jaučiuosi kaltas, kad su dokumentais susipažinau 15 dienų vėliau nei jie atėjo į Seimą (...) Yra juridinių dalykų, kurie neišspręsti iki galo, todėl ir kyla klausimų, kas kodėl ir dėl ko“, – žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Seimo vadovas teigia, kad apie raštą NSGK informavo.

„Antrasis raštas buvo skirtas visam komitetui. Komiteto nariai neskaitė rašto pusantrų metų, o paskaitė tik po to, kai atsitiko kažkokie įvykiai Sakartvele“, – sakė V. Pranckietis.

ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikla sukėlė neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.

Tuomet Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą.

Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.

Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

VSD pažymoje teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje V. Malyginu. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. balandžio mėnesį buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.

Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.