„Manau, kad bus pritarta tiems Vyriausybės siūlymams, kurie bus pagrįsti išlaidomis. Mes negalime deklaruoti, kad duosime daugiau, bet neturėti tų pinigų. Mes turime juos turėti“, – LRT radijui kalbėjo V. Pranckietis, pridurdamas, kad, jo nuomone, sąlygas valdančiajai koalicijai keliantis G. Kirkilas turės suprasti, kad jo siūlymai dėl vaiko pinigų yra neįgyvendinami.

„Manau, kad susitars ir koalicijos partneriai supras, ir Gediminas Kirkilas, buvęs Vyriausybės vadovas, jis puikiai supranta, kad negalima žadėti daugiau negu turime. (...) Pagal tai, kiek mes dabar žinome, atrodo, kad yra žadama daugiau negu turime“, – sakė jis.

Visgi V. Pranckietis įsitikinęs, kad, nepaisant „socialdarbiečių“ teiginių, deklaruojančių, jog nesulaukę siekiamo vaiko pinigų didinimo, trauktųsi iš valdančiųjų gretų, pačiai valdančiajai koalicijai jokių rizikų nekyla. Ji, pasak jo, nesubyrės.

„Iš išorės dažnai atrodo, kad ten intrigų yra daug daugiau negu iš tikrųjų jų yra. Tikrai Gediminas Kirkilas yra atsakingas žmogus ir dėl vieno įgyvendinti negalimo siekio ta koalicija nesubyrės“, – apibendrino jis.

Rugsėjo pabaigoje „socialdarbiečiai“ pareiškė, kad iš valdančiosios koalicijos trauktųsi, jei nebus surasta pritarimo didinti vaiko pinigus, 70 eurų skiriant universaliai išmokai ir 30 eurų gausioms, nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms.

Primename, kad valdančiosios koalicijos sutartyje yra numatyta, kad vaiko pinigų išmoka nuo 2020 m. sausio 1 d. sudarys 70 eurų universalią išmoką visoms šeimoms, pridedant 30 eurų priedą daugiavaikėms bei socialiai remtinoms šeimoms. Vis dėlto Finansų ministerija pasiūlė didinti universalią vaiko išmoką iki 60 eurų, o ne iki 70. Pats finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad vaikų pinigų didinimas priklausys ir nuo ekonominių prognozių.

Šiuo metu universali išmoka vienam vaikui, kol jis sulauks pilnametystės, siekia 50 eurų.

G. Kirkilas: frakcija Vyriausybės siūlomų mokesčių tikrai nepalaikys

„Socialdarbiečių“ partijos pirmininkas, Seimo pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas sako, kad Vyriausybės siūlomi mokesčiai neišdiskutuoti nei su Seimu, nei su visuomene. Anot jo, „socialdarbiečių“ frakcija tikrai nesutiks su daugeliu siūlomų mokesčių. G. Kirkilo nuomone, tokie Vyriausybės pasiūlymai yra politiškai nekorektiški.

„Man čia keista Vyriausybės pozicija. Ne dėl to, kad prieš rinkimus, apskritai. Pirmas dalykas, aš sutinku su kai kuriais apžvalgininkais kaip Algis Krupavičius, kad reikia tą padiskutuoti rimtai, o neištraukti iš rankovės ir įmesti. Dar, tiesa, nepristačius biudžeto projekto Seimui (...), tai labai nerimta diskusija, mano požiūriu. Vyriausybė yra tam nepasiruošusi, reikia padiskutuoti, ir visuomenė čia taip pat turi dalyvauti. Tikrai mūsų frakcija nesutiks su dauguma mokesčių, manau, bet ir Seimas (nesutiks. – ELTA), kad jie būtų staiga štai taip įvesti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė G. Kirkilas.

Tokia situacija susidarė, anot G. Kirkilo, nes dauguma ministrų nepriklauso politinėms partijos ir rinkimai jiems nerūpi. 

„Kiek žinau, net Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šito nežino, jie tik girdi diskusijas jūsų laidose, televizijose ir visur kitur. Kol kas gi niekas ir nepristatyta Seimui (...) Vyriausybė turi teisę svarstyti įvairiausius projektus, bet šiuo atveju pateikta, sakyčiau, politiškai nekorektiškai. Tai yra iš dalies dėl to, kad dalis ministrų, taip pat ir finansų ministras, jie nėra politikai ir nepriklauso politinėms partijoms ir rinkimai jiems nerūpi, jeigu kalbėtume vien apie rinkimus. Bet aš nekalbu vien apie rinkimus, apie ekonomiką taip pat“, – sakė G. Kirkilas.

Kaip ELTA jau rašė, Finansų ministerija siūlo nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams. Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro. Papildomų biudžeto pajamų tai sudarytų 53,5 mln. eurų.

Taip pat parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Ministerija iš esmės pritaria ir Seimo narių registruotam GPM įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūlomas mažesnis NPD didėjimas 2020-2021 metais ir didesnis progresinis GPM tarifas (32 proc. vietoje 27 proc., kaip numatyta Koalicijos sutartyje). Tai pajamas iš GPM padidintų 78 mln. eurų.

Taip pat Aplinkos ministerija skelbė parengusi Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą. Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km.

Tuo tarpu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) teikia projektą, kuriame siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.

LBA tikina, kad siūlomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.