VMVT vadovas: šiuo metu tarnyboje turime apie 177 laisvus etatus

Antradienį VMVT vadovo ir Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių susitikime Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teiravosi, kiek tarnyba investuoja į teisininkus.

„Matome, kiek daug lėšų investuoja daugintojai, siedami apsiginti teismuose, siekdami susigrąžinti gyvūnus, galimai į veterinarų ekspertinius tyrimus ir t. t. Mano klausimas apie jūsų institucijos struktūrą, kiek investuojate į stiprių teisininkų turėjimą, kad teisingai ir stipriai atstovautų teismuose“, – sakė A. Gedvilienė.

VMVT vadovas D. Remeika sakė, kad dėl nepakankamo finansavimo sunku pritraukti darbuotojų.

„Turime šiandien turbūt 177 laisvus etatus. Turime žmonių trūkumą, yra didelis krūvis, tačiau neturime reikiamo finansavimo, kad sustiprintume savo funkcijas tiek gyvūnų gerovės srityse, tiek kitose srityse“, – sakė D. Remeika.

„Šiuo metu teisininkui galime pasiūlyti kategoriją, kur jis gaus turbūt 750 eurų. Sąlygos nėra konkurencingos. Taip, turime savo teisininkus ir investuojame į juos, tačiau jie padirba 1–3 metus ir išeina, pavyzdžiui, į Žemės ūkio ministeriją arba eina į privačias kompanijas“, – sakė VMVT vadovas.

Tuo metu frakcijos narys Andrius Vyšniauskas sakė, kad VMVT biudžetas siekia apie 30 mln. eurų, o darbuotojų yra daugiau nei tūkstantis, ir teiravosi, ar problemos, kurios kyla iš įstaigos vidaus, nėra susijusios su negebėjimu reformuoti institucijos.

„Lyginti darbuotojų skaičių su jūsų biudžetu, tai tikrai pagal biudžeto kiekį vienam darbuotojui stipriai lenkiate kitą labai panašią kitą instituciją – Augalininkystės tarnybą. Nepaisant to, pas jus atlyginimai yra 12 proc. mažesni nei šitoje institucijoje, aš jau net nelyginu su kitomis. Kitas dalykas, pastaruoju metu minėjote, kad buvo vykdoma reforma, atsirado departamentai, (...) atsirado įstaigoje labai daug patarėjų ir panašių kitų etatų ir šalia to yra krūva etatų, kurie neužimti“, – sakė A. Vyšniauskas.

„Ar neatrodo, kad visos problemos, kurios kyla iš įstaigos vidaus, yra susijusios su negebėjimu reformuoti iš vidaus pačios institucijos ir nenorėjimo perskirstyti tų pačių funkcijų, kad jas atliktų mažiau žmonių, bet geriau apmokamų?“ – pridūrė frakcijos narys.

D. Remeika sutiko, kad įstaigos biudžetas atrodo nemažas, tačiau akcentavo, jog tarnyba atlieka daug funkcijų.

„Atrodo, pinigų nemažai, bet matote, kiek kokių funkcijų darome. Pagal ES reglamentus neįdarbinsi kito žmogaus tiek skerdyklose, tiek pasienio postuose, tiek kitose veiklose. ES reglamentai nustato tiek kvalifikaciją tų žmonių, tiek reikalavimus, taikomus jiems. Iš tų pinigų didelė dalis eina ligų kontrolei, kur yra privalomos kontroliuoti ligos pagal ES ir pasaulio reikalavimus. Suprantame, kaip atrodo tie pinigai, bet visos ligos privalomai turi būti kontroliuojamos, nes tiek mes norime gauti saugų maistą, tiek turime apsaugoti gyvūnus, kad galėtume sveiką maistą, sveikus gyvūnus čia Lietuvoje turėti ir eksportuoti. 8 mln. eurų eina vien ligų kontrolei“, – sakė D. Remeika.