1 nuotr.Sekmadienį prezidentas Xi Jinpingas sukvietė Rusijos ir Indijos vadovus bei aukštus maždaug 20 Eurazijos šalių pareigūnus į svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio tikslas – regioniniuose santykiuose iškelti Kiniją į pirmą vietą.
Šalies šiaurinėje dalyje esančiame Tiandzino uostamiestyje, kur, likus kelioms dienoms iki didžiulio karinio parado, kuris bus surengtas sostinėje Pekine 80-osioms Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėms paminėti, iki pirmadienio vyksta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimas, buvo imtasi priemonių užtikrinti aukšto lygio saugumą.
ŠBO narėmis yra Kinija, Indija, Rusija, Pakistanas, Iranas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Uzbekistanas ir Baltarusija, o dar 16 šalių joje dalyvauja stebėtojų arba „dialogo partnerių“ teisėmis.
Sekmadienį Tiandzine nusileido Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su aukšto rango politikų ir verslo atstovų palyda.
Tuo tarpu Xi Jinpingas surengė daugybę dvišalių susitikimų su Maldyvų, Azerbaidžano, Kirgizijos vadovais ir vienu iš ištikimiausių V. Putino sąjungininkų – Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka.
Jis taip pat susitiko su Indijos ministru pirmininku Narendra Modžiu, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.
„Demonstruoti įtaką“
Kinija ir Rusija ŠBO pristato kaip alternatyvą NATO kariniam aljansui. Šių metų aukščiausiojo lygio susitikimas yra pirmasis po to, kai į Baltuosius rūmus grįžo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Šeštadienį naujienų agentūros „Xinhua“ paskelbtame interviu V. Putinas sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas „sustiprins ŠBO gebėjimą reaguoti į šiuolaikinius iššūkius ir grėsmes ir padidins solidarumą visoje bendroje Eurazijos erdvėje“.
„Visa tai padės sukurti teisingesnę daugiapolę pasaulio tvarką“, – sakė V. Putinas.
Kinijai reiškiant pretenzijas dėl Taivano, o Rusijai įsiveržus į Ukrainą, tarp jųdviejų kilo konfliktas su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa, todėl ekspertai teigia, kad Pekinas ir Maskva noriai naudojasi tokiomis platformomis kaip ŠBO, norėdami pelnyti kitų jų narių palankumą.
„Kinija jau seniai stengiasi ŠBO pristatyti kaip jėgų bloką, kuriam vadovauja ne Vakarų šalys ir kuris skatina naujo tipo tarptautinius ir, jos teigimu, demokratiškesnius santykius“, – sakė Singapūro Nanyango technologijų universiteto docentas Dylanas Lohas.
Didžiausiame bloko susitikime nuo jo įkūrimo 2001 m. dalyvauja daugiau nei 20 šalių vadovai, įskaitant Irano prezidentą Masoudą Pezeshkianą ir jo kolegą Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.
„Didelis dalyvių skaičius rodo didėjančią Kinijos įtaką ir ŠBO, kaip platformos ne Vakarų šalims, patrauklumą“, – pridūrė D. Lohas.
Pasak Azijos visuomenės politikos instituto atstovės Lizzi Lee, Pekinas per ŠBO bandys „demonstruoti įtaką ir parodyti, kad Eurazija turi savas institucijas ir žaidimo taisykles“.
„Ji pristatoma kaip kažkas kitokio, paremto suverenumu, nesikišimu ir daugiapoliškumu – kažkas, ką kinai pateikia kaip pavyzdį“, – naujienų agentūrai AFP paaiškino L. Lee.
