respublika.lt

Vizijos, kaip gyvensime 2050-aisiais (92)

2021 spalio 27 12:34:55
Olava STRIKULIENĖ

Europos Sąjungos vadovybė, o taip pat valstybės ES narės jau ėmė kurti prognozes bei strategijas, kas europiečių laukia 2050 m. Todėl ir mūsų Vyriausybė inicijuoja visuomenės diskusijas, ko lietuviams tikėtis per artimiausius 29 metus. Ar tikrai galima nuspėti arba moksliškai pagrįsti ateitį?

×
nuotr. 7 nuotr.
Diskusijoje apie Lietuvos ateitį vieni ragino lavinti vaizduotę, kiti įsiklausyti į žmonių lūkesčius, treti prisiminė kunigaikščio Gedimino laiškus. Redakcijos archyvo nuotr.



Pirmasis intelektualų susitikimas vyko spalio 25 d. Vilniuje, MO muziejuje. Susitikimo dalyvius pasveikinusi premjerė Ingrida Šimonytė pasidžiaugė, kad dabartiniame Seime mūsų ateitis jau turi namus - Ateities komitetą, vadovaujamą politologo Raimundo Lopatos. Esą šis komitetas gali pagausinti galvojančių apie valstybės ateitį gretas. Premjerė ragino sužadinti kolektyvinę Lietuvos vaizduotę ir vengti linijinio mąstymo, kad ateitis bus tokia pat kaip dabar, tik šiek tiek geresnė. Anot premjerės, ateities ir praeities dermę yra suformulavęs rašytojas Petras Dirgėla. Tai amžinos vertybės avangardinėmis priemonėmis.

Būtinybė ar ES vadovybės įgeidis?

Kaip įprasta visuose susirinkimuose, diskusijos apie ateitį dalyviai sulaukė karštų nuotolinių sveikinimų iš užsienio. Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas, atsakingas už institucijų ryšius ir perspektyvas, Maroš Ševčovič priminė, kad kuriamas visų ES valstybių perspektyvinių įžvalgų tinklas. Šiuo metu pats svarbiausias vedlys yra Ispanija, jau paruošusi optimistinę strategiją, kaip vystysis iki 2050 m.

Tad antruoju nuotoliniu sveikintoju tapo Ispanijos premjeras Pedras Sančesas (Pedro Sanchez), pasigyręs, kad Ispanijai pavyko atsidurti tarp 18-os pažangiausių pasaulio šalių. Ispanijos ateities planą rengė daugiau nei 100 akademikų bei tūkstančiai piliečių. Nes, anot P.Sančeso, piliečiai vyriausybes vertina už jų gebėjimą vesti žmones į geresnę ateitį.

Dar visai neseniai Lietuvos savivaldybės už ES fondų pinigus „kepė" savivaldybių ilgalaikes strategijas, kad įvairūs konsultantai įsisavintų pinigus. O dabar kepsime ES valstybių strategijas?

Ar galima pasimokyti iš istorijos?

Seimo Ateities komiteto pirmininkas R.Lopata nebuvo labai entuziastingas. Anot jo, pats ateities spėjimo procesas turi prasmę, bet negalima remtis istorine patirtimi, nes istorija neturi pamatų ateičiai. Taip pat R.Lopata apgailestavo, jog Lietuvoje politiniai procesai praranda idėjas, turime problemų su atstovaujama demokratija, tampame paviršutiniško prisitaikymo prie išorinių aplinkybių šalimi. Nyksta piliečių tapatinimasis su valstybės reikalais.

R.Lopatos požiūris į istorijos vaidmenį numatant ateitį visiškai nesutapo su Vilniaus universiteto rektoriaus, istorijos profesoriaus Rimvydo Petrausko požiūriu. R.Petrauskas priminė, kad universitetus imta steigti tada, kai valdovams jau nepakako tik kariuomenės. Savo valdžią norėjo sustiprinti ir mokslo žmonių patarimais. Dėl tos priežasties 1386 m. buvo įsteigtas ir Heidelbergo universitetas. Pirmasis vokiečių žemėse. Anot R.Petrausko, universitetai savo prigimtimi visada buvo viešosios įstaigos, o mokslininkai - tikrieji visuomenės nuomonės formuotojai. Verslo pažanga ateina į tas šalis, kuriose išvystytas mokslas. Nepasitikėjimas mokslu gresia visuomenės tvarumui.

R.Petrauskas ragino bendrauti su visuomene atviriau ir pasiruošti gyventi netikrumo, nepastovumo dvasia. Ir prisiminti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškus, rašytus vos ne prieš 700 metų. Gediminas kvietė ir kitataučius pirklius, amatininkus įsikurti Vilniuje.

Sulauksime net klimato migrantų

Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA vyriausioji politikos analitikė, dr. Sigita Trainauskienė sakė nežinanti, kaip atrodys pasaulis 2050 m. Tačiau būtinas gebėjimas numatyti, kas bus reikalinga ateityje. Pavyzdžiui, Estija kadaise numatė, kad reikia investuoti į besivystančią IT sritį. Ateityje, kaip prognozavo S.Trainauskienė, vis labiau nusitrins ribos tarp robotų ir biologinio pasaulio. Nuo technologijų pavargusieji norės pabėgti į žaliąsias oazes. Iki 2050 m. bus stengiamasi sumažinti taršą, kiek galima lėtinti klimato kaitą. Staiga gali išaugti klimato migrantų srautai.

Dar viena Lietuvos ateities perspektyva, „Eurostat" duomenimis, 2050 m. Lietuvoje liks tik apie 2 milijonai gyventojų. Kas antras bus vyresnis nei 50 metų. Senėjanti visuomenė yra labai brangi problema socialinių išlaidų požiūriu. Be to, Lietuvoje ir dabar labai aukšti skurdo rizikos, socialinės atskirties rodikliai.

S.Trainauskienė taip pat prognozavo, kad dabartinio Didžiojo Septyneto (Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Kanada) įtaka atiteks naujam augančiam septynetui - Kinijai, Indijai, Indonezijai, Brazilijai, Meksikai, Rusijai, Turkijai. Rytų valstybių minkštų galių ekspansija jau jaučiama.

Ne strategija, bet vizija

Signataras Aleksandras Abišala teigė, jog strategija - yra laivų išdėstymas mūšyje, o versle - resursų išdėstymas. O šiuo atveju verčiau kalbėti apie Lietuvos viziją 2050 m. Vizija - tai krypčių suformulavimas, o strategiją reikia palikti nacionalinės veiklos programai. Be to, anot A.Abišalos, kiekviena verslo strategija turi turėti klientų. Šiuo atveju, klientas yra visuomenė.

„Jei nesuprasime visuomenės norų, poreikių, nėra prasmės formuoti veiklą. Vizijoje 2050 m. kaip kiekybinį tikslą įrašyčiau, kad Lietuvoje 2050 m. gyvens 4 milijonai gyventojų. Iš to kyla a) emigracijos klausimai, b) gimstamumo didinimas bei mirtingumo mažinimas ir c) protinga imigracijos politika. Pasiekti, kad žmonės čia labai norėtų gyventi.

Dar priminsiu, kad per šį laiką iki 2050 m. turėsime tris prezidentus ir aštuonias Vyriausybes".

Komentuoja psichologas, rašytojas Vytautas ČEPAS:

Mūsų intelektualai labai svarbūs. Negali atsakyti, kas bus po 5-10 metų, bet labai puikiai mąsto, kas bus po 50-100 metų. Ar išliks lietuvių kalba?

Laisva ekonominė rinka išliks, kainos toliau kils. O, pavyzdžiui, tapyba? Ką tapytojai tapys po 30 metų? Ar galima tą prognozuoti? Svarbiausia nenuklysti į lankas, o kai mąstai kosminiais mastais, labai lengva nuklysti į lankas.

Yra toks Romos klubas, teikiantis prognozes, bet jis atlieka pasaulinių procesų analizę ir duoda labai apytikres ateities gaires. Iš esmės jų niekas nesilaiko ir neįmanoma laikytis.

Nemanau, kad MO susirinkę intelektualai gali prilygti Romos klubui. Švelniai pasakius, ne tas lygis. Reikia sukaupti didžiulius informacijos srautus. Bet ateities prognozavimas yra savotiškas kraujo pravalymas, įrodymas, kad esi, kad valstybe rūpiniesi. Bet į tai rimtai žiūrėti - nerealu. Ne intelektualai sprendžia, o mūsų vadinamieji politikai-politikieriai. Kol nebus išrinkta protingų žmonių į valdžią, kurie tikrai valstybe rūpinsis, o ne kliedės, tol bus žmonių, kurie kliedės. Diskutuok susiriesdamas, bet net negalime pasakyti, kas bus po metų.

Kuo šis Seimas pirmiausiai pradėjo rūpintis? Kalbos cenzūra, narkotikų dekriminalizavimu ir LGBT problemomis. Ar kas nors numatė tokius dalykus? Ar buvo įmanoma prognozuoti pandemiją? Prognozuok neprognozavęs.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (92)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATIKRINIMAS: Italijos policijos specialieji tyrėjai per daugybę patikrinimų pagavo apie 280 neskiepytų sveikatos sektoriaus darbuotojų.
  • ELIMINAVIMAS: JAV rinkos reguliavimo institucijos ketvirtadienį paskelbė taisyklę, leisiančią joms iš Volstryto biržų pašalinti užsienio įmones, jei jos nepateiks auditorių reikalaujamos informacijos.
  • PAMIŠIMAS: Dalis rinkų yra stipriai pervertintos, o esama aplinka yra „netgi labiau pamišusi“ nei per „dot.com“ bumą praėjusio tūkstantmečio pabaigoje, įsitikinęs Charlie Mungeris, „Berkshire Hathaway“ vicepirmininkas.
  • BOIKOTAS: Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino vadinamąsias olimpines paliaubas dėl Pekino žiemos žaidynių, tačiau penktadienį Australijos žiniasklaida pranešė, kad ši šalis ir dar 19 valstybių atsisako pasirašyti susitarimą, nes svarsto diplomatinį boikotą.
  • PADIDĖJO: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ šį rudenį atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad per pandemiją lietuvių fizinis aktyvumas nesumažėjo, o padidėjo.
  • INTERNETAS: JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“, priklausančios verslininkui, „Tesla“ įkūrėjui Elonui Muskui, palydovinio interneto paslauga „Starlink“ įjungta Lietuvoje.
  • BIUDŽETAS: JAV Kongresas priėmė pereinamojo laikotarpio biudžetą ir taip užkirto kelią gresiančiam federalinių institucijų darbo paralyžiui.
  • SPRĘS: Vyriausybė penktadienį posėdyje apsispręs, ar teikti Seimui nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo mėnesiui pasienyje su Baltarusija.
  • STATYBOS: Vilniaus Santaros slėnyje, šalia jau veikiančių Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, penktadienį bus įkasta simbolinė kapsulė ir oficialiai pradedamos VU Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos.
  • SIUNTOS: Lietuvos paštas informuoja apie fiksuojamus vis ilgesnius siuntų pristatymo į užsienį terminus.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar šventiniu laikotarpiu ketinate keliauti į užsienio šalis?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-15 -2 C

-16 -7 C

 

-18 -10 C

-14 -3 C

-12 -8 C

 

-13 -8 C

0-5 m/s

0-3 m/s

 

0-6 m/s