Visuomenės nuomonė dėl naujos valdančiosios daugumos išsiskiria

"Baltijos tyrimų" sociologas Romas Mačiūnas sako, kad rezultatas naujai valdančiajai daugumai nėra toks žemas. Pasak jo, iki Prezidento rinkimų „valstiečių“ valdančiąją daugumą visuomenė nepalankiai įvertimo daugiau nei 60 proc.

„Rezultatai nėra tokie ir blogi, nors ir nepalaikančiųjų naujos daugumos yra šiek tiek daugiau. Bet reikia prisiminti, kad iki Prezidento rinkimų ankstesnę valdančiąją daugumą nepalankiai vertino daugiau nei 60 proc.“, – Eltai teigė sociologas.

Šį kartą, pasak sociologo, rezultatai pasiskirstė apylygiai.

„Rezultatas tarp teigiamai ir neigiamai vertinančių koalicinę daugumą yra paklaidos ribose. Realiai galime sakyti, kad trečdalis žmonių palaiko, o trečdalis vertina nepalankiai ir norėtų didesnių pokyčių. Yra gana nemaža dalis tų, kuriems visai nerūpi ši situacija. Kol nėra naujų rinkimų, jie nevertina nei blogai, nei gerai“, – teigia R. Mačiūnas.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė, kad tik trečdalis šalies gyventojų koalicinę daugumą įvertino teigiamai. Tai rodo, pasak politologės, kad rezultatas koreliuoja su koalicinę daugumą sudarančių partijų reitingais, kurie, be LVŽS partijos reitingų, tikrai maži.

„Pritarimas koalicinei daugumai yra viso labo 30 proc. Tai arba žmonės nežino, arba negali įvertinti. Įvertinimas pakankamai koreliuoja su tuo, kokie yra atskirų partijų reitingai. „Valstiečiai“ dar turi pakankamai neblogą, bet visi kiti, tiesą pasakius, su reitingais neblizga. Kai sudaroma koalicija iš partijų, kurios turi vos kelių procentų reitingą kaip „socialdarbiečiai“, tai tikėtis, kad nauja koalicija bus vertinama gerai, naivu“, – teigė ji.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa taip pat rodo, kad palankiausiai naujos valdančiosios daugumos Seime susiformavimą vertina šią koalicinę sutartį pasirašiusių partijų rėmėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (73 proc. teigiamai ir 13 proc. neigiamai), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (64 proc. teigiamai ir 5 proc. neigiamai), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (54 proc. teigiamai ir 25 proc. neigiamai) bei partijos Tvarka ir teisingumas (52 proc. teigiamai ir 23 proc. neigiamai) rinkėjai, o šios koalicinės sutarties pasirašymą blogiausiai įvertino Liberalų sąjūdžio (60 proc. neigiamai), Lietuvos centro partijos (59 proc.) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (55 proc.) rinkėjai.

ELTA primena, kad liepos pradžioje keturių partijų, daugiau nei mėnesį trukusių derybų metu formavusių valdančiąją koaliciją – „valstiečių“, „tvarkiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – pirmininkai pasirašė koalicinę sutartį ir pasidalino postus Vyriausybėje.

Apklausa vyko 2019 m. liepos 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1003 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.