Visiems giminaičiams - po šiltą vietelę

VTEK praėjusią savaitę konstatavo, kad UAB „Plungės šilumos tinklai“ generalinis direktorius Petras Piekus pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kai bendrovėje įdarbino savo šeimos narius. Komisija nusprendė, kad įstatymas pažeistas, o kokių priemonių imtis, turės nuspręsti beveik 100 proc. akcijų valdanti Plungės rajono savivaldybė.

VTEK tyrimą pradėjo gavusi STT pranešimą, kad „Plungės šilumos tinkluose“ vadybininke-sekretore įdarbinta generalinio direktoriaus žmona Daiva Piekienė, šilumos specialistu-koordinatoriumi - jo sūnus Artūras Piekus, antrasis sūnus Povilas Piekus - pagalbiniu darbininku (atostogų metu), duktė Irma Jurgaitienė - skolų administratore, o jos vyras Žydrūnas Jurgaitis - gedimų šalinimo skyriaus šaltkalviu.

„Tyrimo metu nustatyta, kad P.Piekus, būdamas interesų konflikto situacijoje, nuolat sprendė minėtų artimų asmenų tarnybos klausimus - priėmė į pareigas, keitė darbo sutarčių sąlygas, skyrė priedus bei vienkartines premijas ir nuo šių sprendimų priėmimo nenusišalino“, - konstatavo VTEK. Tą padaryti jis privalėjo ir UAB „Plungės šilumos tinklai“ valdybos posėdžiuose, ir visuotiniame akcininkų susirinkime, ir Plungės savivaldybėje, kur vieni ar kiti klausimai buvo svarstomi.

Beje, Plungės įmonė skelbia, kad 4 jos vadovai vidutiniškai uždirba po 1686 eurus per mėnesį, specialistai - po 1040 eurų.


- Kaip čia taip sutapo, kad jūsų vadovaujamoje įmonėje dirba kone visa jūsų giminė? - „Vakaro žinios“ teiravosi Petro Piekaus.

- Sutapimas. Per ilgą laiką visi ir įsidarbino. Su žmona susipažinome darbe, atrodo, 1994-aisiais (aš vadovauju įmonei nuo 1980 metų), tad jos neįdarbinau. Su ja susituokėme. Tada sūnus Artūras baigė universitetą. Reikėjo tokios rūšies specialistų - prižiūrėti daugiabučius ir visa kita. Niekas nepuolė į tokius darbus. Taip ir įsidarbino sūnus ir jau daugybę metų dirba. Kitas sūnus Povilas yra moksleivis, pas mane tik prabėgomis pasidarbuodavo.

- O dukra?

- Dukra kolegijoje Klaipėdoje teisę studijuoja. Na, irgi įsidarbino.

- Gal jūsų vaikai specialiai rinkosi specialybes, kurios tiktų jūsų įmonei, nes žinojo, kad įsidarbins pas jus?

- O ką aš žinau? Jų reikia klaust.

- Kaip įsidarbino žentas?

- Oi, ne. Jis iš Londono. Viliojome, viliojome pasidarbuoti, pabandė, pamatė, kad nieko gero, ir išvažiavo atgal. Dabar jis nebedirba. Aš su juo ir nesutariau.

- Kad pas jus dirba artimi giminaičiai, nematote nieko blogo?

- Matau tą blogį. Tačiau iš pradžių mes įstatymą skirtingai traktavome. Savivaldybei, pavyzdžiui, priklauso 100 proc. Butų ūkio akcijų, o mūsų įmonės - mažiau nei 100 proc., todėl manėme, kad ji nesiskaito kaip valstybės ar savivaldybės įmonė. Pasirodo, buvome suklaidinti. Bet jokių išskirtinių sąlygų, premijų giminaičiai neturėjo.

- Bet VTEK nustatė kitaip.

- Jei kalėdinės dovanėlės, kelių eurų priedai yra premijos, tada gal. Bet jei būdavo premijos, tai būdavo visiems. Pavyzdžiui, jei brigada dirbdavo viršvalandžius, tai visiems būdavo papildomai sumokama po 50 ar 100 eurų. Bet gerai, tarkime, pažeidžiau įstatymą.

- Tai dabar visus giminaičius atleisite iš darbo?

- Niekas neįpareigoja juos atleisti. Tik nurodė, kad aš nepasirašyčiau dokumentų, susijusių su premijavimu, darbo užmokesčio skyrimu ir panašiai. Jie dirbs ir toliau, tik aš turėsiu vengti interesų supainiojimo.

- Ar dar turite giminaičių, kurių neįdarbinote?

- Yra dar tokių, kurie gims ateityje ir kuriems reikės darbo. Aišku, juokauju, kaip ir jūs juokaujate. Nemanau, kad būčiau ką nors nuskriaudęs. Jei bent vienas sūnus ves ar dukra dar kartą ištekės, jų antrų pusių jau neįdarbinsiu, antrą kartą ant to paties grėblio nelipsiu.

- Pasirašinėdavote dokumentus, kuriais artimiesiems ir kitiems giminaičiams skirdavote premijas. O ar teko ir kokį papeikimą kada skirti?

- Neteko. Bet aš nė vienam savo darbuotojui nesu skyręs papeikimo. Rankos nekildavo.

- STT jus apklausė?

- Susirašinėjome su jais, išsiuntinėjome popierius, tačiau tik raštu. Jokios bylos kol kas nėra.


Rekordai

Garsiausiai 2015-aisiais nuskambėjo Viešojo saugumo tarnyba. Tuometinis tarnybos vadas Sergejus Madalovas priiminėjo savo dukrai, anūkui, žentui, žento seseriai, dukterėčiai, dukterėčios dukrai, dukterėčios sūnui (visi dirbo tarnyboje) palankius sprendimus: skyrė jiems aukštesnes kvalifikacines kategorijas, tarnybos laipsnius, premijas, perkėlė į kitas pareigas. Beje, VTEK dar svarstant šį šeimyninės rangos atvejį, prezidentė Dalia Grybauskaitė S.Madalovui įteikė valstybinį apdovanojimą. Tiesa, ne už giminaičių įdarbinimą. Nuo S.Madalovo mažai atsiliko jo tuometinis pavaduotojas Jonas Zautra, palankius sprendimus (skyrė pareiginės algos priemokas, vizavo kvalifikavimo komisijos išvadas ir t.t.) priiminėjęs savo žmonos, dukros, sūnaus, marčios, žento, svainio atžvilgiu.


Romas VALENTUKEVIČIUS, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas:

VTEK P.Piekų pripažino pažeidus įstatymą. Dabar jau jo darbdavys - Plungės rajono savivaldybė - turi spręsti jo atsakomybės klausimą, gal net ir tai, ar jis gali toliau dirbti. Pasekmės priklausys būtent nuo savivaldybės. Tačiau jei P.Piekus liks dirbti, privalės nusišalinti nuo bet kokių sprendimų, susijusių su giminaičiais. O jei norės įdarbinti dar ką nors iš giminaičių, to padaryti negalės. Irgi turės nusišalinti. Jei koks nors giminaitis pasirodys esantis labai geras įmonei reikalingas specialistas, tą nuspręsti turės ne pats generalinis direktorius, o, pavyzdžiui, jo pavaduotojo ar vicemero, jei jis yra įmonės stebėtojų taryboje, sudaryta komisija.

Per metus mes ištiriame dešimtis atvejų, kai paaiškėja, kad savivaldybės ar valstybės institucijos, įstaigos vadovai įdarbina savo giminaičius. Dažnu atveju tokie „darbdaviai“ būna atleidžiami iš darbo, bet ne visada. Daug kas priklauso ir nuo vietinės konjunktūros. Tačiau VTEK nutarimai yra labai veiksmingi. Jei jau kas pripažįstamas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, tam jau kelias į valstybės tarnybą ar politiką, galima sakyti, užkirstas.

Iš įsimintiniausių atvejų paminėčiau S.Madalovo ir jo pavaduotojo istorijas. Aš net nustebau, kad taip iš viso gali būti.

Dažniausiai svarstomus asmenis mes apklausiame (tiesa, P.Piekus nebuvo atvykęs). Dėl giminaičių įdarbinimo teisinamasi labai įvairiai, bet dažniausiai - „aš nieko bendro neturiu, tiesiogiai jam nevadovauju“, „priėmiau, nes jis buvo geriausias specialistas“ ir t.t. Vadovai rizikuoja, nes galvoja, kad galbūt tai nepaaiškės. Tačiau ypač mažesnėse savivaldybėse tokie dalykai labai greitai išsiaiškinami, žmonės vienas kitą pažįsta ir žiūrėk - skundas atsiranda. Net jei pavardės yra kitokios nei darbdavio, žmonės suuodžia giminystės ryšius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“