Pasak Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko, sprendimas dėl P. Cvirkos paminklo likimo trečiadienį tikrai nebus priimtas, nes iš pradžių reikės atlikti istorinį ir architektūrinį vietovės tyrimą, o tada spręsti dėl paminklo.

„Čia lygiagrečiai du procesai vyksta. Vienas vyksta grynai iš tos istorinės atminties vertinimo ir dėl paties paminklo, komisija nagrinės. Kitas dalykas – savivaldybė yra paskelbusi konkursą ir turi rangovą, lapkričio viduryje turėtume turėti jau rezultatus dėl architektūrinio, istorinio ir viso reljefinio sprendimo šito skvero ateities“, – sakė V. Benkunskas. 

Pasak jo, skveras, kuriame dabar stovi P. Cvirkos paminklas, yra netoli Tauro kalno, ant kurio bus statoma Nacionalinė koncertų salė. Todėl savivaldybė siekia, kad visoje šioje teritorijoje būtų sukurta vieninga erdvė.

Tokie planai, V. Benkunsko manymu, sunkiai derinasi su P. Cvirkos paminklu.

„Aš galiu savo asmeninę nuomonę pasakyti. Neįsivaizduoju paminklo toje naujoje erdvėje, kuri per artimiausius metus susikurs ant Tauro kalno ir jo prieigose. Ir koalicijos sutartyje po savivaldos rinkimų labai aiškiai tas tikslas ir darbas yra užfiksuotas – sutvarkyti erdvę dabartiniame P. Cvirkos skvere, ją pritaikant prie šiuolaikiško miesto poreikių. Ir kitas sakinys yra, aišku, nukeliant paminklą P. Cvirkai“, – sakė V. Benkunskas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) Vilniaus savivaldybei pateikė papildomos informacijos apie sovietinę P. Cvirkos veiklą. Pasak istorikų, P. Cvirka ne tik talkino sovietinei propagandai, tapo viešu okupantų rėmėju, bet ir prisidėjo prie to, kad būtų įkalintas poetas Kazys Jakubėnas.

Tačiau Lietuvos rašytojų sąjunga anksčiau išplatintame laiške ragino įvertinti P. Cvirkos kaip kūrėjo indėlį į šalies kultūrą ir paminklo negriauti.

V. Benkunskas sako, kad dialogas vyksta su abiem suinteresuotom pusėm – ir su LGGRTC, ir su Rašytojų sąjunga.