(11)„Sudžiūvėlė, sukepėlė, nei pati valgo, nei kitam duoda". Kas? Atsakymas į šią seną lietuvių liaudies mįslę - nebūtinai spyna. Galimas variantas - Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybė. Mat ji Pilaitės rajone, kur dvi esančios mokyklos baisiai perpildytos, Vilniaus arkivyskupijos kurijai už šios pinigus 2017-aisiais neleido statyti papildomos mokyklos. Sakė, kad pastatys pati už savus. Tačiau iki šiol statybos tėra popieriuose. Tad kas „nei pati valgo, nei kitam duoda"?
7 nuotr.
Sostinės Pilaitė - bene sparčiausiai besiplečiantis Vilniaus miesto rajonas. Todėl nenuostabu, kad šio rajono pirmokai sudaro apie 1 procentą visų šalies pirmokų. Tačiau juos priima vienintelė rajono mokykla - Martyno Mažvydo progimnazija. Kasmet būna sukomplektuojama po 10-12 pirmokų klasių po 25 vaikus. Augantys vaikai lieka toje pačioje mokykloje, todėl ir vyresnių klasių komplektų skaičius didėja. Progimnazija kelerius metus problemą bando spręsti, dalį naštos perkeldama netoliese esančiai Vilniaus Pilaitės gimnazijai. Anot pastarosios direktoriaus Zotiko Popovo, gimnazija panaudos būdu progimnazijai davė dalį patalpų.
„Kažkur nuo 2012 metų pas mus mokosi progimnazijos vaikai. Šiuo metu mokosi 19 pradinių klasių komplektų iš progimnazijos, dar 4 jos klasės mokosi laikinuosiuose šiemet pastatytuose moduliniuose pastatuose, esančiuose šalia mūsų gimnazijos. Tad iš viso - 23 klasių komplektai, o progimnazijoje vis tiek dar yra apie 2 tūkst. moksleivių. Vos vos telpa. Dabar mums patiems yra problemų su patalpomis, todėl dirbame mišriu būdu: vieną dieną į gimnaziją ateina vieni, o kiti mokosi nuotoliniu būdu, kitą dieną apsikeičia. Todėl dar 2015 metais visoms institucijoms, išskyrus prezidentūrą, rašėme, kad Pilaitėje reikia naujos mokyklos, nes nebetelpame. Ir pas mus daugėja vaikų. Jei anksčiau ateidavo po 4 devintas klases, tai dabar jau po šešias. Dabar turime 19 savų ir 23 M.Mažvydo progimnazijos klases", - „Vakaro žinioms" pasakojo Z.Popovas.
Į situaciją pirmiausiai sureagavo Vilniaus arkivyskupija. Ji sostinės savivaldybei 2016 metais pasiūlė už savus pinigus pastatyti katalikišką mokyklą šalia bažnyčios, tik paprašė sklypo Tolminkiemio gatvėje. Tačiau savivaldybė atšovė, kad sklypo neduos, pati jame statys naują mokyklą už savus pinigus. Ginčai tęsėsi kone dvejus metus, tada Bažnyčia apsigalvojo ir nusprendė naują mokyklą statyti Pašilaičiuose. Savo ruožtu savivaldybė viešai pasižadėjo, kad dar 2019 metais Pilaitėje prasidės statybos. Neprasidėjo iki šiol.
„Ir premjeras Saulius Skvernelis palaikė katalikiškos mokyklos idėją, tačiau savivaldybė nusprendė statytis pati. Jei būtų leidusi Bažnyčiai, gal mokykla jau stovėtų", - svarstė Z.Popovas.
Pilaitės seniūnas Albinas Šniras sakė, kad vis tebevyksta mokyklos projektavimo darbai, todėl statybos teprasidės kitais metais, jei iš viso kada nors prasidės.
„Visi tie dalykai užsitęsia. Tačiau turiu informacijos, kad statybos prasidės, nes mokyklos perpildytos. Situaciją kiek švelnina tik tai, kad yra pastatytos konteinerinės klasės. Rajonas sparčiai auga, o infrastruktūra kaip visada atsilieka, transportas, darželiai, mokyklos eina iš paskos", - kalbėjo seniūnas.
Švietimo sritį kuruojantis sostinės vicemeras Vytautas Mitalas per „Vakaro žinias" pilaitiškius ramino, esą jau „vyksta paskutinė stadija norint gauti statybas leisiantį dokumentą".
„Tada bus rangos konkursas ir ranga. Yra padarytas geras projektas, išdiskutuotas su bendruomene. Dabar - paskutinės derinimo stadijos. Dar 2021 m. bus paskelbtas rangos konkursas, mokykla turėtų atsirasti po dvejų metų, kainos mintinai nežinau. Kodėl ne Bažnyčia stato? Nes tai - valstybės, savivaldybės sklypas, todėl savivaldybė ir turi statyti. Kadangi dabar Pilaitėje gyvena nemažai žmonių, turėti gimnaziją, kuri aptarnautų augančio rajono poreikius, yra būtina", - tiek pakomentavo V.Mitalas.
Sostinės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vydūnas Sadauskas irgi nedaugžodžiavo.
„Aišku, apie Pilaitės reikalus geriausiai žino Artūras Zuokas, kuris specialiai tuo domisi, tačiau aš tegaliu pasakyti, kad ne tik Pilaitėje, bet ir visame mieste sostinės valdžia vilkina projektus", - konstatavo V.Sadauskas.
Sostinės tarybos narys, buvęs meras A.Zuokas „Vakaro žinioms" sakė nesistebintis, kad miesto valdžia iki šiol nestato mokyklos Pilaitėje, nors buvo pažadėjusi tai pradėti daryti dar 2019-aisiais.
„Mokykla jau seniausiai būtų buvusi pastatyta, jei arkivyskupijai būtų buvęs suteiktas sklypas. Savivaldybė užsimojo viską daryti pati, tačiau, kaip matome, nelabai kas išeina. Be to, ir finansų, kuriuos siūlė katalikiškos mokyklos iniciatoriai, ji nelabai turi. Tas pats yra ir su darželiu. Dar man būnant meru buvo suprojektuotas darželis ir gautas leidimas jį statyti Bajoruose, prieš rinkimus atvažiavo traktoriai, išstumdė žemę. Tačiau rinkimai baigėsi, atėjo nauja valdžia ir dabar ten niekas nebevyksta. Bijau, kad taip bus ir su mokykla. Tokių projektų visame mieste - begalė. Iš pradžių - skambus pareiškimas, paprastai - feisbuke. O toliau - jokių veiksmų. Pilaitės mokyklos istorija labai primena suskystintų gamtinių dujų terminalo istoriją. Bronislovas Lubys pasiūlė jį pastatyti už savus pinigus, tačiau Vyriausybė užsispyrė, kad statys pati. Taip pat pasielgė ir savivaldybė. Ir tokios arogancijos pasekmė - arba išleisime pinigus, kurių nebūtų reikėję išleisti, arba iš viso nieko nebus. Mat viskas stringa. Lazdynų baseinas „užstrigęs", Šeškinės stadionas nejuda. Naujausias anekdotinis atvejis - prie Baltojo tilto įrengiant naują poilsio zoną vietoj normalaus smėlio į tinklinio aikštelę supiltas žvyras, kurį dabar keičia. Tokius pavyzdžius galima vardinti ir vardinti", - dėstė A.Zuokas.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
