Vilniaus rokenrolas pagal R.Šimašių

Paskutinis R.Kvinto darbas

Paklausta, kaip gimė skulptūros L.Koenui idėja, A.Baronaitė pasakojo: „Mintis kilo prieš keletą metų, kai dalyvavome biusto garsiajam bitlui Džonui Lenonui (John Lennon) prie „Oslo namų“ Mindaugo gatvėje atidengimo renginyje. Jame buvo ir Vilniaus meras R.Šimašius. Mano vyrui Džonui kilo pašėlusi idėja: o ką, jei padaryti Vilnių pasaulio rokenrolo sostine ir prie jau esančių muzikos legendų amerikiečio Franko Zapos (Frank Zappa) bei Dž.Lenono skulptūrų pastatyti dar dešimt? Būtų dar viena turistų traukos erdvė. Meras pritarė: „Kodėl gi ne? Darom“.

Kai pradėjome galvoti, kas tai galėtų būti, pirmiausia iškilo lietuviškų šaknų turintis Koenas. Džonas pasakė matąs tik vieną žmogų, kuris galėtų įgyvendinti šią idėją. Kai paprašiau Romo Kvinto, kurį labai seniai pažinojau, imtis šio darbo, jis apsidžiaugė, nors jau tada sunkiai sirgo. Gaila, kad Romas nespėjo pabaigti skulptūros. Kaskart jį aplankius, matėme, kaip seko jo jėgos. Labai keistas ir jautrus momentas, kai turi sakyti silpstančiam ir iš lovos nebesikeliančiam kūrėjui: klausyk, o kaip čia bus, kas pabaigs šį darbą? Romas turėjo labai gerą humoro jausmą, tokio gyvenimiško realizmo - „vis dėlto gyvas iš šio pasaulio neištrūksiu“, sakė.

Mūsų iniciatyvinėje grupėje dėl Koeno skulptūros Vilniuje buvo ir tuometinis Dailės akademijos rektorius prof. Audrius Klimas, senas studijų laikų Kvinto draugas. Jam tarpininkaujant, užbaigti Koeno skulptūrą buvo pasirinktas Martynas Gaubas, kuriam Romas buvo kaip mokytojas.“ Pasak prof. A.Klimo, laimė, kad atsirado toks gabus skulptorius kaip M.Gaubas, kuris nedemonstruodamas kūrybinių ambicijų sutiko užbaigti darbą iki liejimo formų. Pats R.Kvintas, miręs praėjusių metų spalį, spėjo baigti apie 90 proc. skulptūros.

Ieško tinkamos vietos mieste

Kai darbas buvo baigtas ir pradėta galvoti apie vietą skulptūrai mieste, prof. A.Klimas ir architektas Alvydas Songaila mynė savivaldybės slenksčius su brėžiniais, planais ir prašymais. „Mes norėjome, kad vieta Koeno skulptūrai būtų arčiau buvusio žydų geto, kad būtų sąsajos su jo šaknimis, o ne kokiam nors naujame rajone. Vietos rasti ir patvirtinti nepavyko, - pasakojo A.Baronaitė. - Tad „Gabi“ restorano, kuriame nuolat rengiame labdaros vakarus, kasmetinius susitikimus draugams, savininkų paprašėme leisti jų kiemelyje laikinai, kol savivaldybė ras nuolatinę vietą mieste, pastatyti skulptūrą.“

Paklausta, kokia tai galėtų būti vieta, A.Baronaitė atsakė: „Mūsų manymu, gražiausia vieta galėtų būti Pylimo ir Ligoninės gatvių susikirtimo vieta, toks trikampis ten, kur sueina ir netoli esanti sinagoga, ir Ligoninės gatvė, kur buvo senoji žydų ligoninė. Tokia labai kukli, jautri ir jauki vieta galėtų būti. Skulptūrai užtektų pusės kvadratinio metro, nes nieko daugiau ten ir nereikėtų - Koenas stovėtų kaip praeivis. Kaip vienas iš mūsų.“

Labdaringa veikla garsėjančios poros planuose - ir žydų kilmės JAV atlikėjo Bobo Dylano, padariusio didžiulę įtaką pasaulio popmuzikai, skulptūra. Jau pateiktas pasiūlymas Martynui Gaubui paruošti projektą.

Prof. A.Klimas, paklaustas, kiek maždaug kainuotų L.Koeno skulptūra, sakė: „Su viskuo, su visais liejimo darbais, manau, apie 30 tūkst. eurų. Ir kaina dar priklauso nuo to, kur stovės kūrinys - jei kažkur mieste, tai reikia dar ir aplinką sutvarkyti, architektūrinį projektą padaryti, išgrįsti kažkokį marmuro postamentą. Restorano kieme dabar skulptūra stovi tiesog ant grindinio. Viskas priklauso nuo architektūrinės aplinkos - gali dar tiek pat kainuoti. Kai kam tai dideli pinigai, kai kam gal ne, bet tai privatūs pinigai. Žmonės galėtų kažkur kitur juos išleisti, bet jie mato skulptūros prasmę. Tai puiki dovana miestui.“

Interviu su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi:

- Feisbuke užsiminta, kad vieta skulptūrai restorano „Gabi“ kieme laikina - savivaldybė ieško nuolatinės. Ar jau numatyta, kokia tai vieta?

- Ne, dar nenumatyta.

- Kuo Vilniui nusipelnė L.Koenas? Koks jo ryšys su miestu?

- Iš Lietuvos buvo kilusi L.Koeno mama, be to - jis puikus dainininkas, talentingas kūrėjas ir poetas.

- Teigėte, jog tokiam paminklui nereikėjo savivaldybės leidimo, nes tai privati iniciatyva. Kodėl tada nebuvo net svarstoma privati Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje iniciatyva pastatyti paminklą prezidentui A.Smetonai? Kuo šios privačios iniciatyvos skiriasi?

- Skiriasi tuo, kad tai yra privati iniciatyva, o A.Smetonos paminklo pastatymas yra visos valstybės reikalas. Nors prezidentas Antanas Smetona Vilniuje jau pagerbtas gatvės pavadinimu bei atminimo lenta, tikriausiai galėtų būti pagerbtas ir labiau. Tačiau atsižvelgiama į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos siūlymus sukurti sisteminę atminties politiką, kuri būtų įgyvendinta gerai apsvarsčius visus tokio įamžinimo aspektus. Galimas tokio atminimo akcentas būtų tai, kad pats prezidentas A.Smetona, be jokios abejonės, ypač daug prisidėjo, kad Lietuva niekada neužmirštų, kad jos istorinė ir tikroji sostinė yra Vilnius. Kita vertus, svarstytina, jeigu būtų nuspręsta statyti paminklą, ar jame galėtų būti vaizduojamas prezidentas su žmona ir bendražyge visuomenės veikėja Sofija Chodatauskaite-Smetoniene. Taip pat galbūt vertėtų įamžinti visos tarpukario Lietuvos ryžtą neapleisti Vilniaus, pasireiškusį garsiuoju šūkiu „Mes be Vilniaus nenurimsim“.