respublika.lt
 

Vilniaus r. savivaldybė meta akmenis į LLRA-KŠS narių daržą: diskriminuoja lietuvius (4)

2020 sausio mėn. 22 d. 11:27:51
Dainora Karklytė, Elta

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai piktinasi, kad rajone esančios problemos dėl savivaldybės tarybos valdančiųjų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikų veiksmų nesprendžiamos daugybę metų.

×
nuotr. 1 nuotr.
Vilniaus r. savivaldybės tarybos opozicija piktinasi LLRA-KŠS narių taryboje vangumu: diskriminuojami lietuviai. Dainiaus Labučio nuotr.

 

Jų teigimu, Vilniaus rajone itin opios švietimo problemos – trūksta darželių, mokyklų, nesudaromos mokymosi valstybine kalba sąlygos. Dėl to, tvirtina tarybos opozicijos nariai, lietuvių šeimos būna priverstos deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, tad taip rajonas praranda finansines įplaukas. Kita problema savivaldybėje, sako jie, yra viešųjų finansų valdymo neefektyvumas.

Centro dešinės frakcijos seniūno Gedimino Kazėno teigimu, šios problemos ignoruojamos dėl LLRA-KŠS atstovų, sudarančių daugumą savivaldybės taryboje, vangumo.

„Pastaruoju metu pastebėjome skandalų proveržį Vilniaus rajone. Norime atkreipti dėmesį, kad visa tai vienaip ar kitaip sukasi apie LLRA-KŠS, kuri save įvardija kaip pačią sąžiningiausią, skaidriausią, į jokius korupcinius skandalus neįsivėlusią, krikščioniškomis vertybėmis besivadovaujančią politinę jėgą“, – Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Kazėnas.

Ignoruojamas lietuviškų darželių ir mokyklų poreikis


G. Kazėnui antrino ir kolega, tarybos narys Jonas Vasiliauskas. Jo teigimu, į rajoną atsikrausto vis daugiau lietuvių šeimų, tačiau jų kreipimaisi dėl darželių ir mokyklų poreikio, teigia J. Vasiliauskas, yra ignoruojami. Didžiausias ugdymo lietuvių kalba įstaigų poreikis, anot jo, yra Riešėje, Rastinėnuose, Čekoniškėse.

„Kadangi į Vilniaus rajoną atsikrausto gyventi daug jaunų šeimų, savaime susidaro poreikis, kad vietoje būtų ir darželių, ir mokyklų. Savivaldybė pagal Švietimo įstatymą privalo užtikrinti optimalų tinklą, kur būtų darželiai, mokyklos, bet, deja, kaip rodo mūsų patirtis, tai nėra daroma“, – teigė J. Vasiliauskas, pridūręs, kad besikreipiantieji į savivaldybės tarybą gauna šabloniškus atsakymus, jog tam nėra galimybių.

Kartu jis paaiškino, kad lenkų šeimų vaikai į darželius patenka praktiškai visi, nes eilė sudaroma net į priekį.

„Dažniausiai mišrios (šeimos – ELTA) norėtų patekti į darželį lietuvių kalba, tačiau yra priversti vesti į lenkų kalbos darželį“, – sakė J. Vasiliauskas.

Kitas tarybos opozicijos narys Artūras Želnys kalbėjo, kad problema galėtų būti išsprendžiama paprastai – tiesiog įsteigiant ugdymo įstaigose grupes, kuriose būtų mokoma lietuvių kalba. Pavyzdžiui, Rastinėnuose, sakė A. Želnys, vaikai ugdomi tik lenkų kalba.

J. Vasiliauskas papildė jį, pabrėžęs, kad opozicija buvo parengusi 19 konkrečių pasiūlymų, tačiau jie buvo atmesti.

„Pateikėme 19 sprendimų, jie buvo konkretūs, nukreipti į vietas, kur nėra įstaigų, (…) bet praktiškai nė vienas nepasiekė savo tikslo“, – sakė J. Vasiliauskas.

Lietuvių šeimos priverstos deklaruotis Vilniaus mieste


Politikai neslėpė apmaudo, kad lietuvių šeimos, norinčios vesti vaikus į lietuviškus darželius ar mokyklas, būna priverstos deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniaus mieste. Šios problemos, sako jie, yra tiesioginė diskriminacija tautiniu pagrindu.

„Jeigu norėtų, savivaldybė čia ir dabar galėtų patenkinti apie 500-600 darželių vietų poreikį. Tėvai daro labai paprastai – deklaruoja savo gyvenamąją vietą mieste, tuo pačiu mokindami savo vaikus meluoti, kad gyvena mieste, nors iš tikrųjų gyvena rajone. Deklaravę susitaria dėl vietų Vilniaus miesto savivaldybės darželiuose“, – sakė J. Vasiliauskas.

A. Želnys patikino, kad gyvenamosios vietos deklaravimo problema, taip pat kiti iššūkiai nesprendžiami daugybę metų, o vizija ir veiklos kryptys neformuojamos.

„Tos kryptys būtų paraginti, kad žmonės deklaruotų savo gyvenamąją vietą rajone, o tai reiškia, kad padidintų finansines įplaukas. Vilniaus miestas prašo deklaruotis, jis rūpinasi savo žmonėmis, savo pajamomis“, – sakė A. Želnys.

Prisiminęs pastaruoju metu viešojoje erdvėje eskaluojamą diskriminacijos tautiniu pagrindu temą, G. Kazėnas tvirtino, kad tikrąją diskriminaciją galima pamatyti būtent Vilniaus rajone, kur ignoruojami lietuvių poreikiai.

„Jeigu kas nori pažiūrėti, kaip atrodo diskriminacija, tegul atvyksta gyventi į Vilniaus rajoną“, – kalbėjo G. Kazėnas.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
BALTŲ GENTYS

Dienos klausimas

Ar signatarams turėtų būti mokamos rentos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +3 C

+1 +2 C

 

-1  0 C

+4 +5 C

+5 +6 C

 

+5 +6 C

2-8 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0801 PLN - 4.2835
RUB - 69.5480 CHF - 1.0610
GBP - 0.8351 NOK - 10.0873

Nuorodos