„Vakaro žinios“ prieš du mėnesius pradėjo skelbti parlamentarų, be pateisinamos priežasties tą mėnesį praleidžiančių daugiausiai posėdžių, pavardes. Panašu, kad politikai nėra visiški kietasprandžiai, nes pravaikštų gerokai sumažėjo.
1 nuotr.
Tiek gruodį, tiek sausį buvo ne vienas parlamentaras, praleidęs daugiau nei pusę plenarinių, komitetų ar komisijų posėdžių. Tiesa, kol Seimo statutas pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą nepatobulintas, nė litu nerizikuoja ir tie seimūnai, kurie iš viso nesirodo darbe. KT dar 2016 m. išaiškino: statute įtvirtinta nuostata, kad net už visišką nesirodymą Seime galima algą sumažinti tik trečdaliu, yra prieštaraujanti Konstitucijai ir negalioja, kol nebus pakeista. Ji iki šiol nepakeista, todėl dabar algos iš viso nebegalima sumažinti.
Nepaisant to, panašu, kad vaisių davė viešumas. Veikiausiai parlamentarams nemalonu savo pavardes išvysti tinginių sąraše. O jei jiems ir į tai nusispjauti, tikriausiai ne vienas pagalvoja, kad tuos sąrašus skaito ir rinkėjai. O vienas rinkėjas reiškia vieną balsą.
Tai štai. Šių metų vasarį buvo sušaukti 4 Seimo plenariniai posėdžiai. Du be svarbios pateisinamos priežasties praleido Justas Džiugelis, Arūnas Gelūnas ir Gintarė Skaistė, po vieną - Agnė Bilotaitė, Simonas Gentvilas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Irina Rozova, Valerijus Simulikas, Artūras Skardžius, Levutė Staniuvienė, Leonardas Talmontas, Emanuelis Zingeris.
Ekonomikos komitete vyko 2 posėdžiai, kuriuos praleido ir nenurodė priežasties Seimo narys Eugenijus Gentvilas, vieną - Seimo narys Gabrielius Landsbergis, o Neįgaliųjų teisių komisijoje vyko vienintelis posėdis, kurį be svarbios pateisinamos priežasties praleido Algimantas Dumbrava ir Viktorija Čmilytė-Nielsen.
