Šiame susitikime, kaip nurodoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime, daugiausia dėmesio skirta Migracijos ir prieglobsčio pakto, Šengeno erdvės saugumo ir kovos su nusikalstamumu kibernetinėje erdvėje klausimams.

Migracija išlieka vienu didžiausiu ES iššūkiu, ypač ES valstybėms narėms, patiriančioms tiesiogines pasekmes.

„Tai, su kuo šiuo metu susiduria Lietuva, nėra įprasta migracijos krizė. Baltarusijos režimas, pasinaudodamas geresnio gyvenimo ieškančiais žmonėmis, vykdo prieš Lietuvą hibridinės agresijos aktą. Tai išpuolis prieš Lietuvą ir prieš ES nares ir visą Vakarų demokratinį pasaulį, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. – Dėkojame visiems – Europos Komisijai, ES agentūroms ir valstybėms narėms, išreiškusioms paramą. Vertintume visas pastangas ES lygmeniu užmegzti dialogą dėl bendradarbiavimo readmisijos klausimu su Iraku, Turkija ir kitomis trečiosiomis šalimis.“

Posėdžio metu A. Bilotaitė ES valstybes nares informavo, kad ketvirtadienį aktyvuotas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, kuris užtikrins koordinuotą ES valstybių narių paramos gavimą ir padės užkirsti kelią situacijos blogėjimui. Dėl paramos neteisėtos migracijos srityje Lietuva jau bendradarbiauja su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), su Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO) buvo pasirašytas skubios paramos Lietuvai priemonių planas, o siekiant efektyvesnio vidaus saugumo užtikrinimo prieš kelias dienas kreiptasi į Europolą ir gautas teigiamas atsakymas dėl pareigūnų delegavimo. Be to, trečiadienį Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pažadėjo skirti 10–12 milijonų eurų iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo.

Kitas posėdyje aptartas klausimas – Šengeno strategija: kaip užtikrinti, kad Šengenas būtų stipresnis ir atsparesnis dabartiniams ir būsimiems iššūkiams. Lietuva tvirtai palaiko šiuolaikinių technologijų kūrimą ir panaudojimą tiek išorės, tiek vidaus sienų saugumui.

„Mūsų patirtis aiškiai rodo, kad šiuolaikinės stebėjimo sistemos padeda geriau suprasti situaciją, užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui bei kitai nusikalstamai veiklai ir atitinkamai reaguoti. Mes nuosekliai remiame idėją nustatyti bendruosius būtiniausius ES išorės sausumos sienų stebėjimo standartus“, – teigė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrė taip pat pabrėžė, kad vidaus sienų kontrolės atkūrimo nuostatos turėtų būti aiškios, subalansuotos, skaidrios ir turėtų būti naudojamos tik kaip paskutinė priemonė. Kaip alternatyvą sienų kontrolei galima pasitelkti mažiau griežtas priemones, pavyzdžiui, sustiprintus policijos patikrinimus, su kaimyninėmis šalimis organizuojamą bendrą pareigūnų patruliavimą ir keitimąsi kasdiene informacija, žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą ir joms pavestų užduočių konsolidavimą reaguojant į kintančias grėsmes ar galimą riziką bei jau minėtų vaizdo stebėjimo sistemų naudojimą ir kitų šiuolaikinių technologijų taikymą.

Tarybos metu dėmesio taip pat buvo skirta ir iniciatyvai nustatyti ES lygmens taisykles dėl dirbtinio intelekto.