„Įstatymo projekto tikslas - padidinti teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientus, siekiant sistemiškai suderinti teisėjų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų apmokėjimą už darbą, sudaryti sąlygas mokėti teisingą darbo užmokestį, neleidžiantį atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms“, - dėstoma ministerijos parengtame dokumente.

Koeficientai vidutiniškai 13 proc. didėtų visiems teisėjams, išskyrus apylinkių, nes, pasak ministerijos, pastariesiems ir taip pareiginės algos nuo šių metų pradžios kilstelėjo nuo 3 iki 14 proc. Visų kitų teisėjų, kurių šiuo metu yra 296, algų didinimas kitąmet mokesčių mokėtojams kainuotų apie 2 mln. eurų.

Gal teisėjai šiuo metu vos išgyvena, kad algas reikia didinti? Nepanašu. Pavyzdžiui, Aukščiausiojo Teismo pirmininko alga su priedais šiuo metu siekia 4430 eurų „popieriuje“, eilinių šio teismo teisėjų - vidutiniškai 4072 eurus, Vilniaus apygardos teismo pirmininko - 3913 eurų, skyriaus pirmininko - 3964 eurus, eilinio teisėjo - vidutiniškai 3569 eurus ir t. t. Kad būtų paprasčiau suprasti: dabar, pavyzdžiui, eilinis Aukščiausiojo Teismo teisėjas be priedų gauna 3321,6 euro, o jei Seimas pritars ministerijos siūlymui, alga ūgtels iki 3819,2 euro (nes didėtų ne tik koeficientai, visiems be išimties biudžetininkams nuo 173 iki 176 eurų didės ir bazinis dydis). Ir, kaip minėta, yra mokami priedai už stažą.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė primena, kad su vyriausybine darbo grupe profsąjungos suderėjo dėl bazinio dydžio išauginimo 3 eurais (jis savaime padidėjo ir teisėjams, nors dėl jų niekas nesiderėjo) ir dėl pareiginių dydžių kilstelėjimo mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams.

„Dėl teisėjų pareiginės algos koeficientų niekas nesiderėjo, jei didinama tai, ko nebuvo derybose, tai yra ministerijų saviveikla. Stebina ministerijos argumentas, kad teisėjams reikia didinti, jog neišeitų algų disproporcija. Net jei visiems biudžetininkams pareiginės algos didėtų 13 proc. (o to nėra), teisėjams galutinė alga didėtų daugiausiai, nes tie 13 proc. jiems skaičiuojami nuo daug didesnio koeficiento nei kitiems. Būtų sąžininga pagalvoti pirmiausia apie tuos, kurie uždirba 500-600 eurų per mėnesį.

Viešajame sektoriuje dauguma darbuotojų turi būti su aukštuoju išsilavinimu, jiems taikomi aukščiausi skaidrumo, sąžiningumo ir kitokie reikalavimai, jie turi atitikti daugybę kriterijų, o alga - minimali arba vos didesnė. Sakoma, kad yra tik tam tikras pinigų kiekis, biudžetas - ne guminis, todėl mažiausiai uždirbantiems didinti daugiau nėra iš ko. O štai teisėjams pinigų atsiranda. Net nežinojau apie tokius planus, tik iš jūsų išgirdau“, - prisipažino profsąjungietė.

I.Ruginienė piktinasi, kad Vyriausybė kalba apie socialinės atskirties mažinimą, o iš tikrųjų ji tik didinama: jei paprastiems biudžetininkams algos didės po keliolika ar keliasdešimt eurų, tai teisėjams - po kelis šimtus.

„Derybose aiškiai norėjome išskirti mažiausiai uždirbančius. Nesakau, kad teisėjai ar įmonių, skyrių vadovai turi uždirbti tiek pat, kiek ir eiliniai darbuotojai, nes pirmųjų ir atsakomybė didesnė ir t.t. Tačiau skirtumas tarp algų negali siekti 7 ar 10 kartų, nes, pavyzdžiui, Europoje skirtumas yra maždaug 3-4 kartai. Mes derybose bandėme „pritempti“ bent iki penkių.

Nesąžininga, kai bibliotekininkas ar teatro aktorius su aukštuoju išsilavinimu turi dirbti už minimalią algą, nes esą nėra pinigų. O pasirodo, kad tų pinigų yra. Prisimename, kad kai anksčiau didino algas teisėjams, argumentas buvo: didelių algų reikia, kad jie neimtų kyšių. Tačiau, kaip matome iš korupcijos bylų, tai nesuveikė.

Be to, kodėl toks argumentas netaikomas gydytojams, mokytojams ar policijos pareigūnams?“ - retoriškai klausė I.Ruginienė.