1 nuotr.Trečiadienį posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
„Sutarėme, kad judėsime neskubėdami, etapais, diskutuosime dėl atskirų jos aspektų“, – po koalicijos tarybos posėdžio trečiadienį vakare žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Diskutuosime tiek, kiek reikės. (...) Pateikimo stadija buvo vienas reformos paketas. Bet dabar, dėl įvairių ją sudarančių projektų galima diskutuoti atskirai“, – teigė ji.
Seimo pirmininkės teigimu, Finansų ministerijos parengtas mokestinių pasiūlymų paketas bus „neišvengiamai“ skaidomas – tai esą jau daro rugpjūtį reformą pradėję svarstyti Seimo komitetai.
„Tiesiog svarstomi siūlymai atskirai, kaip paprastai tokiais atvejais ir būna“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, mokesčių reformos nederėtų sieti su kitų metų biudžeto priėmimu, apie jos pasiūlymus galima diskutuoti ir pavasario sesijoje.
„Tikrai galima diskutuoti ir kitų metų, pavasario sesijoje. Tokios skubos, poreikio nėra. (...) Manau, kad kur kas svarbiau, kad siūlymai būtų kokybiški ir tokie, dėl kurių būtų galima sutarti koalicijoje“, – sakė ji.
Liberalų sąjūdis, pasak jos, tarp reformos siūlymų mato „tiek gerų, tiek mažiau gerų dalykų“, tačiau turi „atskirąją savo nuomonę“ dėl iniciatyvos sulyginti gyventojų pajamų mokesčio tarifus dirbantiems individualiai ir pagal darbo sutartį.
„Iš Liberalų sąjūdžio žvelgiant, nėra poreikio stabdyti viso paketo. Matome, kad dėl individualios veiklos tikrai norėtume tolesnių diskusijų. O dėl kitų siūlymų, matome, kad galime eiti į priekį. Bet partneriai gali turėti kitų nuomonių“, – patikino parlamentarė.
Ji taip pat pažymėjo, jog dėl kilusių nesutarimų dėl mokesčių reformos koalicija neiširs.
„Tai tikrai nėra tas klausimas, kuris griautų“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Birželį Seimui pateikto mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose prasidėjo rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas antradienį kreipėsi į Finansų ministeriją dėl Vyriausybės prisiimtų mokestinių įsipareigojimų Europos Komisijai ir ragina dėl jų persiderėti. Anot jo, dabartinis mokesčių reformos dizainas ir numatomas mokesčių didinimas yra nulemtas priimtų įsipareigojimų, kuriuos tvirtinant Seimas nedalyvavo.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.
