1 nuotr.Iniciatyvinę grupę referendumui dėl referendumo kartelės nuleidimo subūrę Nendrė Černiauskienė, Tauras Jakelaitis, Kęstutis Krikštaponis bei signataras Zigmas Vaišvila turbūt iš valdžios institucijų pusės iki šiol dar nebuvo patyrę tokio spaudimo, kokį patiria dabar. Prieš juos susivienijo ir teismai, ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), ir įvairiausi teisėsaugos tyrėjai. Pasak referendumo organizatorių, akivaizdu, kad tikslas - vienas: neleisti žmonėms aktyviau dalyvauti valstybės valdyme.
Minėti asmenys ketina surengti referendumą, kuriuo Tautos norima atsiklausti, ar referendumui surengti užtenka surinkti 100 tūkst. parašų vietoj dabar reikalaujamų 300 tūkst.
„Tai, kas vyksta su šia iniciatyva, sunku pavadinti kitaip kaip tik atviru, nors ir nepaskelbtu, valstybės institucijų karu su Referendumo iniciatyva ir jos iniciatyvine grupe", - žodžių į vatą nevynioja Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Z.Vaišvila.
Jis priminė, kad per rugpjūčio 10 d. prie Seimo vykusį mitingą ne tik trukdyta rinkti šią iniciatyvą palaikančių piliečių parašus, bet ir sulaikyta referendumo iniciatyvinės grupės viena koordinatorių Nendrė Černiauskienė, nors ji tik transliavo internetu tai, kas vyko prie Seimo.
„Teismo prašyta jai skirti suėmimą iki 2022 m. sausio 21 d., t.y. paskutinės teismo nustatytos referendumo iniciatyvos parašų rinkimo dienos. Nepavyko. Tad tyrėja skyrė Nendrei Černiauskienei kitas kardomąsias priemones. Neturint byloje jokių įrodymų apie jos tariamai įvykdytas nusikalstamas veikas", - akcentavo Z.Vaišvila.
Rugpjūčio 26 d. VRK atsisakė priimti sprendimus dėl LRT eterio suteikimo referendumo iniciatyvinei grupei ir dėl naujos iniciatyvinės grupės dėl referendumo priešlaikiniams Seimo rinkimams rengti registravimo.
„VRK pateikė tokį motyvą - rugsėjo 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinės šio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, kurioje teismas liepos 14 d. priėmė sprendimą įpareigoti VRK išduoti Referendumo iniciatyvinei grupei parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą elektroniniam pasirašymui. Kol kas neteko matyti, kad sprendimai būtų priimami, vadovaujantis galimais būsimais teismo sprendimais. Tačiau tai jau prasidėjo Lietuvoje", - stebėjosi signataras.
Referendumo iniciatyvinė grupė rugpjūčio 30 d. pateikė skundus dėl šių dviejų VRK sprendimų. Įstatymas įpareigoja LVAT tokius skundus išnagrinėti per 48 valandas nuo skundo įteikimo. Tačiau, anot Z.Vaišvilos, tai neįvyko - šiuos skundus teismas nagrinės tik šiandien.
„Rugsėjo 2 d. LVAT tenkino šio teismo pirmininko G.Kryževičiaus teikimą ir atnaujino procesą byloje dėl įpareigojimo VRK išduoti parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą elektroniniam pasirašymui. Motyvas - nenurodyta taikyta įstatymo analogija, mat dėl Seimo neveikimo Lietuvoje, VRK nuomone, nebeliko galiojančio Referendumo įstatymo. Tačiau įstatymo analogija teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendime nurodyta - tai parašų rinkimo lapų išdavimas pagal Prezidento rinkimų įstatymo analogiją... Negi teisėjai pasirašo tai, ko neskaitė? Visiškas chaosas", - kalbėjo Z.Vaišvila.
Pasak jo, rugsėjo 2 d. įvyko kratos aktyviausių referendumo iniciatyvos parašų rinkėjų namuose - Lazdijuose, Alytuje ir Druskininkuose.
„Mūsų žiniomis, pareigūnai ne tik fotografavo parašų rinkimo lapus, bet ir dalį jų paėmė iš rinkikų. Informacija tikslinama, tačiau nenustebsime, jei bus paskelbta, kad klastojami parašai parašų rinkimo lapuose. Provokacijos pilte pilasi iš „gerovės" gausybės rago. Rugsėjo 4 d. Kaune sulaikytas Žemės referendumo iniciatyvinės grupės narys ir Lietuvos visuomenės tarybos valdybos narys Kipras Valentinavičius, tiesiogiai internetu transliavęs „Kaunas pride" eitynes. Kiti gali tai daryti, o N.Černiauskienė ir K.Valentinavičius - ne. Matyt, jau nesitikint, kad teismas leis K.Valentinavičių suimti, jis buvo paleistas. Tačiau jis kviečiamas į policiją dėl jam nenurodytų procesinių veiksmų. Liūdnai atrodo vadinamoji Lietuvos teisėsauga",- konstatavo Z.Vaišvila.
