1 nuotr.Valstybė ir savivaldybės, dalyvaudamos įmonių ir viešųjų įstaigų valdysenoje, ne visada užtikrina, kad jų veikla būtų pagrįsta gerojo valdymo principais, skaidri ir orientuota į tikslų pasiekimą, rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos – atliktas auditas „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“.
Anot Valstybės kontrolės, Lietuvoje 2019 m. veikė 1 007 valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, valstybės valdomų įmonių visų eilių antrinės bendrovės bei viešosios įstaigos, 74 institucijos atstovavo valstybei ir savivaldybėms jų valdyme.
„Vykdant valstybės valdomų įmonių pertvarką, buvo siekiama jų portfelį optimizuoti, tačiau to įgyvendinti, kaip planuota, nepavyko. Vis dar veikia dalis valstybės įmonių, kurių teisinė forma neleidžia užtikrinti pažangios valdysenos. Be to, nėra objektyviai įvertintas valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų vykdomų funkcijų pagrįstumas. Taip nesudaromos sąlygos išgryninti jų kompetenciją ir nustatyti, kokias viešąsias paslaugas turėtų teikti tik valstybės institucijos“, – sako Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausioji patarėja Sandra Ragėnaitė.
Pasak auditorių, valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų kolegialių organų sudarymas ir reikalavimai bei pareigos jiems nėra reglamentuoti teisės aktais. Įdiegus geruosius valdysenos principus, būtų sudaromos sąlygos suformuoti stiprius kolegialius organus, padedančius siekti geresnių rezultatų.
Be to, valstybei ir savivaldybei atstovaujančios institucijos nėra įpareigotos viešosioms įstaigoms parengti lūkesčių raštų. Šie raštai leistų įvardyti aiškius valstybės ir savivaldybėms atstovaujančių institucijų poreikius, skatintų siekti geresnių veiklos rodiklių.
Audito metu nustatyta, kad 84 proc. vertintų savivaldybių valdomų įmonių nepaskyrė arba paskyrė mažiau į savivaldybių biudžetus dividendų ar pelno, nei galėjo pagal jų esamą nuosavo kapitalo pelningumą ir gerąją valstybės valdomų įmonių praktiką. Tam įtakos turėjo tai, kad savivaldybių valdomų bendrovių dividendų skyrimo ir mokėjimo politika teisės aktais nėra reglamentuota, dėl dividendų paskyrimo sprendžia pati savivaldybė.
Vien 2019 m. 43 proc. vertintų savivaldybių valdomų įmonių į kitus metus perkėlė 17,5 mln. eurų paskirstytino pelno, kurio nuo 60 iki 85 proc. galėjo būti sumokėta į savivaldybių biudžetus.
