8 nuotr.Lietuva minės Valstybės dieną - pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę. Kadangi to meto autentiškų nuotraukų nėra išlikę, bus gerai ir Vytauto Landsbergio portretas, jei pas ką dar yra užsilikęs.
Su Mindaugo vardu siejamas Lietuvos valstybės susidarymas XIII amžiuje, o su Landsbergio pavarde - Lietuvos ekonomikos užsidarymas. Šie valdovai nutiesė Lietuvai politinius, finansinius ir kultūrinius ryšius į modernią Europą, kuri ypač sumodernėjo, įsigalėjus LGBT diktatūrai. Mindaugas tai darė su kalaviju, o Landsbergis su pilnom kišenėm.
Istorikų teigimu, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius buvo asmenybė, pranokusi savo epochą politine strategija, mentalitetu ir dvasine jėga. Šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju, mat sugebėjo vykdyti tokią politiką, kuri niekais pavertė Kryžiuočių ordino planus.
O paskutinis ir tikrasis atkurtos Lietuvos atkurtasis vadovas pranoko ne tik tarybinę epochą, bet ir savo bendražygius melu ir klasta. VSD dar nenustatytuose šaltiniuose jis vadinamas Dėdule Kuprotuoju, mat su savo politikais sugebėjo niekais paversti karaliaus Mindaugo planus dėl nepriklausomybės nuo Kryžiuočių bei kitų ordinų ir masonų.
Ypač reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis buvo krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 metais. Tų metų liepos 17 dieną paskelbta popiežiaus bule buvo pripažinta Lietuvos karalystė ir duotas nurodymas karūnuoti Mindaugą. Karalius Mindaugas ir kunigaikštienė Morta buvo vainikuoti 1253 metų liepos 6-ąją. Karaliaus vainiką Mindaugui suteikęs Romos popiežius tuomet įkūrė ir pirmąją Lietuvos vyskupiją.
Mūsų Vytautas Landsbergis nelaukė, kol susipras ar susimylės popiežius ir paskelbs dėl jo bulę, ne kartą bandė kaip nors karūnuotis ir reinkarnuotis pats, bet tauta jam jokios valdžios nepatikėjo, o Vievio paukštynas net pagailėjo eilinio deputato mandato. Ir tik 2021 metais, apsijungus nukvakusių berečių ir atbulinių liberalų šaikoms, vidurvasaryje ledai pajudėjo...
Jaunos valstybės galimybes dar viduramžiais integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai kultūrai, nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 metais. O Vytauto ir jo anūko, partijos ir sosto įpėdinio Gabriuko niekas nenutraukė, deja.
Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena buvo švenčiama jau nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje. Atkūrus nepriklausomybę liepos 6-oji valstybės švente paskelbta 1990 metais ir pirmą kartą švęsta 1991 metų liepos 6-ąją. 2003-iaisiais, minint 750-ąsias vainikavimo metines, Vilniuje buvo atidengtas paminklas karaliui Mindaugui.
Vytauto Dėdulės atminimui yra paruoštos net kelios išskirtinės vietos Lietuvoje, iš kurių svarbiausia - buvusi Vilniaus Lenino aikštė, esanti priešais Konservatorijos ir KGB pastatus (buvusias Landsbergio darbovietes). Jei liks koks vienas kitas milijonas, išdalinus paskutiniuosius du ES milijardus, Šmilytė su Čimonyte skirs juos Signatarų namų balkonėlio įstiklinimui, kad Landsbergis žiemą nesušaltų.
Šiemet, minint Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną, numatyti įvairūs renginiai, primenantys mūsų valstybės ištakas, jos istoriją.
Antradienio rytą Prezidento rūmuose rengiama Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija, kurioje Landsbergis, solidarizuodamasis su Tapinu, nedalyvaus.
Vidudienį - Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija. Prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio svečių sveikinimo kalbos Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje. Landsbergis dalyvaus su sąlyga, jei Nausėda į jį vėl kreipsis „Prezidente". Jei ne, tai vėl ne!
Tuo pat metu Vyčio Kryžiaus ordino vėliava bus pakelta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaune, nes Landsbergio kol kas dar niekas nedrįsta pakabinti.
Maždaug po valandos Simono Daukanto aikštėje Vilniuje bus duotas startas bėgimo ir važiavimo dviračiais su Lietuvos valstybės istorine vėliava aplink Vilniaus senamiestį, palei buvusią gynybinę sieną ir žygio aplink Baltijos jūrą dalyviams. Startinį pistoletą organizatoriai nori patikėti Landsbergiui, tik niekas netiki, kad ginklas bus panaudotas pagal paskirtį.
13.00 val. - Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. (Deja, ne tos, kurių lietuviai tikisi.)
Vakare, 20.00 val., sostinės Katedros aikštėje koncertas „Tautiškos giesmės pakylėti". Prezidento Gitano Nausėdos kvietimas giedoti Tautišką giesmę, o Pavilionio šaikos raginimas - šaukti „Viva Cuba!"
21.00 val. Lietuvoje ir visame pasaulyje suskambės „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi" su priedainiu „Amerika, Amerika!", kad ir JAV prisimintų savo visas nustekentas kolonijas.
Su šventėmis, Lietuva! Tikėkimės, kad kada nors vėl užkauks ne tik Geležinis Vilkas ir šunauja, bet ir šutvė valdžioje, išlaikoma Kubos mafijos iš JAV ir per visus galus padaryta Vokietijoje.
Vėliau Valdovų rūmų Didžiajame kieme bus atliekama Amilcare Ponchielli opera „Lietuviai".
