Valstybėje veisiasi patarėjai

Buhalterė - irgi patarėja

„Apsižiūrėjau, kad pas mus čia patarėjas ant patarėjo“, - stebisi vos prieš mėnesį į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkus paskirtas buvęs Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius.

VTEK ir algas skaičiuoja ne buhalterė, o finansų patarėja. „Reikės ką nors daryti, struktūrą keisti“, - svarstė R.Valentukevičius.

Nežinia, kaip jam seksis atsikratyti patarėjų, mat jie toli gražu ne politinio pasitikėjimo pareigūnai, o valstybės tarnautojai, kuriems, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, kartą pakėlus atlyginimą sumažinti nevalia. Bus pažeisti teisėti asmens lūkesčiai.

VTEK yra 5 nariai ir 6 patarėjai. Komisija kelerius metus buvo be pirmininko, VTEK vadovavo pagal amžių vyriausia komisijos narė konservatorė Gražina Imbrasienė.

Patarėja finansų klausimais dabar algos gauna visu tūkstančiu litų daugiau, nei tuomet, kai buvo tiesiog buhalterė. Darbo pobūdis nepasikeitė, pasikeitė tik pareigų pavadinimas ir, žinoma, alga.

VTEK patarėja finansų klausimais yra Vida Kirtiklienė. Kirtiklio pavardę mes randame Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų narių gretose. Manykime, kad tai viso labo nekaltas sutapimas. Kad laikinoji komisijos pirmininkė G.Imbrasienė nepasirūpino partijos bičiulio giminaite.

Nekalti sutapimai

Tokių nekaltų sutapimų, kai patarėjais įdarbinami partijos bičiuliai, giminaičiai arba partiją per rinkimus aptarnaujantis personalas, nors vežimu vežk.

Viešųjų pirkimų tarnyba rudenį paskelbė konkursą patarėjo pareigoms. Tačiau netikėtai iš pareigų buvo priverstas atsistatydinti tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas, o patarėjo konkursas paskelbtas neįvykusiu. Tačiau nemanykite, kad patarėjo vieta neužimta. Užimta. Ją užėmė Edita Rimkutė, kuri šiuo metu laikinai perkelta į vieno skyriaus vedėjos pareigas. Ir kaip tyčia ir toks vardas, ir pavardė šmėžuoja konservatorių partijos narių sąrašuose. Bet tai tik nekaltas sutapimas, garbės žodis.

Valstybinėje augalininkystės tarnyboje dar vienas nekaltas sutapimas - vyriausiuoju patarėju prieš mėnesį įdarbintas Mindaugas Kuklierius. Tokiu pat vardu ir tokia pačia pavarde žmogus yra įrašytas konservatorių partijos sąrašuose. Betgi Augalininkystės tarnybai vadovauja Seimo narės iš valdančiosios daugumos Vitalijos Vonžutaitės vyras. Ar gali konservatorių vadovybė sutarti, kad į postą būtų priimtas jų žmogus? Gali. Augalininkystės tarnybai ilgus metus vyriausiojo patarėjo nereikėjo, o staiga, taip netikėtai, prireikė. Ir anaiptol tai nesutapimas, kad patarėju tapo tas pats M.Kuklierius iš Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos.

Tiesa, tikėkime, kad dėl M.Kuklieriaus įdarbinimo niekas nesitarė. Jis vietą laimėjo paties skaidriausio konkurso būdu, nugalėjo tris varžovus. Vyriausiajam patarėjui M.Kuklieriui nustatyta viena aukščiausių kategorijų - 17, už pačią aukščiausią žemesnė tik viena pakopa.

Patarėjai

Valstybės tarnybos departamento vadovui Osvaldui Šarmavičiui patarimus dalija du vyriausieji patarėjai. Kaip tyčia vienas - Aleksas Kvietkus - iš tos pačios socialdemokratų partijos, kaip ir departamento galva. Kito - Edvardo Žukausko - pavardė šmėžuoja įvairiuose rinkimuose tarp partijas aptarnaujančio personalo, rinkimų stebėtojų sąrašuose. Ar tai ir vėl nekaltas sutapimas, ar tai tas pats asmuo, iki galo išsiaiškinti taip ir nepavyko. Esą vyriausiajam patarėjui yra uždrausta bendrauti su žiniasklaida, už jį galinti kalbėti tik viešųjų ryšių specialistė. E.Žukauskas netgi negalėjo pasakyti, kokiu keliu iš vedėjo atėjo į patarėjus, kurio alga daugiau kaip tūkstančiu litų didesnė.

Konkurso, žinoma, nebuvo. Ir konkurentų nugalėti nereikėjo. Vyriausiaisiais patarėjais departamento darbuotojai tapo vertinimo tvarka. Direktorius įvertino, kad žmonės gerai dirbo, ir štai alga didesnė. O jūs, mokytojai ir visi kiti, veržkitės diržus ir streikuokite, kiek norite. Kad ir kaip gerai dirbtumėte, algos tūkstančiais nešokinės.

Tiesą sakant, neseniai iškepti vyriausieji patarėjai dirbo taip gerai, kad dabar patys raško šio darbo vaisius. A.Kvietkus net neslepia, jog tobulino valstybės tarnybos įstatymus. „Tokios sąlygos, patarėjai reikalingi“, - paaiškino A.Kvietkus, kodėl valstybės tarnyboje atsirado patarėjų pareigybės. Bet čia pat pridūrė, esą jie, kaip specialistai, tik pasiūlė, o teisės aktus priėmė politikai.

Nenuostabu, kad O.Šarmavičius tokius savo pavaldinių sumanymus įvertino, mat abu jo paties sūnūs, nors dar jauni, į privatų sektorių nesidairo, abiejų žvilgsniai nukreipti į valstybės tarnybą. Sūnus Jurgis tapo vienos valstybinės tarnybos vadovu, jaunėlis Vainius patarinėja Teisingumo ministerijoje, nors jam dar tik 26-eri. Be to, jis ir valdančiajai socialdemokratų partijai dosniai aukoja. Šių metų gegužę paaukojo 5 tūkst. litų. Štai kur jaunimas! Kiti tokio amžiaus jaunuoliai pinigus investuoja į savo gerovę, o Šarmavičius jaunesnysis - partijos.

Patarėjus turi ne tik Valstybės tarnybos departamento vadovas, bet ir skyrių vedėjai. Patarėjams šiame departamente suskaičiuoti net dviejų rankų pirštų gali nebeužtekti. Dauguma patarėjų yra buvę vedėjai.

- Valstybės tarnyboje sparčiai daugėja patarėjų, ir jūsų vadovaujamoje tarnyboje jų gausu. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl? - „Vakaro žinios“ pasiteiravo Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus.

- Valstybės patarėjas yra įteisintas valstybės tarnybos įstatyme. Visi jų turi.

- Kodėl neužtenka vyriausiųjų specialistų?

- Valstybės tarnyba yra didelis organizmas. Jis vystosi pagal tam tikrus dėsnius. Vienos tendencijos gimsta, kitos nunyksta.

- Reikėtų suprasti, kad vyriausieji specialistai valstybės tarnyboje yra nykstanti rūšis?

- Gyvenimas toks.

- Oficialiai algos valdininkams nekeliamos, bet iš tiesų masiškai kyla. Ar čia nėra elementarus algų kėlimo mechanizmas, prisidengiant keičiama pareigybe?

- Patarėjas yra ekspertinis lygmuo, ten reikalinga kvalifikacija. Priėmei žmogų už tuos pinigus, kuriuos tuo momentu turi, o įstaiga pinigų turi tiek, kaip pareigybės vadinasi. Vyriausybės kanceliarijoje vyriausiųjų specialistų reikia mažiau, nei patarėjų, nes jų atlyginimai yra mažesni. Norint samdyti aukšto lygio specialistus, reikia geresnių atlyginimų, todėl pareigybė turi būti aukštesnė hierarchijoje.

- Bet naujų ekspertų neatsiranda, kodėl tie patys žmonės masiškai tampa ekspertais?

- Tie, kurie dirba darbščiai, tie ir kyla. Čia reikia gilių specifinių žinių, iš privataus sektoriaus atėjęs ką tu čia valstybiniame sektoriuje galėsi nustebinti.

- Jūsų paties šeimoje iš keturių asmenų net trys žmonės dirba valstybės tarnyboje, du vadovai, vienas patarėjas. Ar neišduotumėte sėkmės recepto, kaip įsidarbinti?

- Kas sakė, kad žmonės turi būti išskirstyti. Ar skaitėte Konstituciją? Ten yra įtvirtinta, kad visi piliečiai turi vienodas teises tarnauti valstybei. Ką, mano šeimos nariai neturi teisės?

- Ar čia nėra taip, kaip savo apysakoje „Gyvulių ūkis“ yra parašęs Džordžas Orvelas, kad atsiranda lygesnių už kitus?

- Mano sūnūs daug mokėsi, daug skaitė, nešvaistė laiko veltui. Ir aš manau, jie savo karjerą suplanavo. Nemanau, kad ten jų tokie postai, kurių reikia pavydėti.

(O.Šarmavičiui po bylinėjimosi dėl neteisėto atleidimo grįžus vadovauti Valstybės tarnybos departamentui, vyresnėlis netrukus buvo paskirtas Nacionalinio akreditacijos biuro vadovu, alga apie 6 tūkst. litų, tėvo parašu vyresnėlis paskirtas ir valstybės tarnautojų vertinimo komisijos nariu, jaunėlis Vainius- patarėjas, alga apie 7 tūkst. litų - red. past.)

- Nejaugi visai neprisidėjote prie savo sūnų sėkmės darant karjerą valstybės tarnyboje?

- Savo sūnus nuo mažumės mokiau pasitikėti savimi. Esu įsitikinęs, kad jie mokės planuoti savo karjerą.

- Kodėl savo sūnums nepatariate eiti dirbti į privatų sektorių, nors Vyriausybė ragina protingą ir savimi pasitikintį jaunimą patiems susikurti darbo vietas ir sukurti kitiems?

- Aš didžiuojuosi savo sūnumis. Mano sūnūs turi patirties ir privačiame sektoriuje, Jurgis, būdamas mokinys, dirbo darbininku, besimokydamas vienoje įmonėje dirbo vadybininku. Nepykite ant tų žmonių, kurie būna įvertinti.

Curriculum Vitae

Kas yra patarėjas, kai jis yra ne politinio pasitikėjimo, o valstybės tarnautojas? Kaip aiškėja iš Valstybės tarnybos departamento parengtos metodikos patarėjo pareigybės aprašymui suformuoti, patarėjo statusas kur kas lengviau pritaikomas valstybės tarnybai norint iškart asmenį skirti eiti pareigas, gaunant didesnę algą. Pasirodo, kad išsilavinimas nėra toks svarbus, kaip kitais atvejais pretenduojant į valstybės tarnybą. Jeigu darbo patirtis svarbesnė už išsilavinimą, išsilavinimo galima nereikalauti. Darbo patirties patarėjui vienoje ar kitoje srityje reikia turėti nuo 3 iki 5 metų, priklausomai nuo to, pretenduojama į patarėjus, vyresniuosius ar vyriausiuosius patarėjus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“