respublika.lt

Valstybė prieš bankus - bejėgė

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 08 07:00:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius džiaugiasi, jog valdžia išsigando bankų įspėjimų apie žalą, kokią sukeltų jų turto, t.y. paskolų, apmokestinimas, ir atsisakė šio sumanymo. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Parlamentarai suka galvas, kaip į kitų metų biudžetą pririnkti daugiau pinigų, tačiau dėl siūlymo papildomai apmokestinti kredito įstaigas trypčioja vietoje. Idėja apmokestinti bankų turtą didelio palaikymo nesulaukė, todėl dabar svarstoma galimybė jiems padidinti pelno mokestį. Net ekspertų parengta išvada teigia, kad dėl padidintų mokesčių kentėtų patys klientai. Tai nejaugi valstybė neįgali pažaboti bankininkų apetito.

 

Bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai ekonomikai. Taip teigiama nepriklausomo ekspertinio vertinimo išvadoje, kurios rengimą inicijavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliko Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas.

Ekspertai nurodo, kad patogiausios priemonės bankams šį mokestį permesti ant visuomenės pečių yra indėlių palūkanų mažinimas, naujai išduodamų paskolų palūkanų didinimas, kitų banko paslaugų branginimas ir taupymas.

Tai - reakcija į parlamentaro Zbignevo Jedinskio registruotą projektą, kuriuo siūloma 0,03 proc. mėnesiniu mokesčiu apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 mln. eurų.

Kaip penktadienį skelbė „Vakaro žinios“, 5 valdančiajai koalicijai priklausantys Biudžeto ir finansų komiteto nariai pateikė alternatyvų siūlymą - pritarti ne bankų turto mokesčiui, o apmokestinti juos ne 15, o 22 proc. pelno mokesčiu. Pastarąją idėją palaiko ir finansų ministras Vilius Šapoka.

„Vertinant tas dvi alternatyvas, manau, neigiamų pasekmių antra alternatyva turi nepalyginti mažiau, nes jinai yra susieta ir su ekonomikos ciklu, ji nėra diskriminacinė ta prasme, jog papildomas tarifas yra taikomas toms įstaigoms, kurios gali naudotis atskaitydamos į rezervus atskaitymus blogoms paskoloms. Manau, šis variantas yra tikrai daug geresnis“, - sakė V.Šapoka.

Ekonomistas prof. Povilas Gylys kritikuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus argumentą, kad bankų išskyrimas iš kitų sektorių ir papildomas apmokestinimas būtų neteisingas. Anot profesoriaus, kaip tik dabar bankai yra išskirtiniai, nes atidėjinių pagalba jie vieninteliai gali susimažinti pelno mokestį. Be to, P.Gylio teigimu, pelno mokesčio padidinimas yra daug teisingesnis variantas negu turto apmokestinimas, nes pirmuoju atveju mokestis būtų mokamas tik tada, jei metai buvo sėkmingi, o antruoju jį tektų mokėti net ir tada, kai patiriamas nuostolis.

„Daugelyje pasaulio šalių verslui irgi yra taikomi progresiniai mokesčiai - taikomas didesnis tarifas didesniam pelnui. Nieko neteisingo aš čia nematau. Juo labiau kad mūsų šalyje veikiantys bankai uždirba daugiau nei yra ES bankų pelno vidurkis, mūsų bankai pagal pelną užima pirmą ar antrą vietą.

Mūsų bankai didina įkainius už paslaugas, mažina sąnaudas, nors nuo to nukenčia viešasis interesas ir taip didina pelną, kurį jau galima vadinti ir viršpelniu, todėl labai logiška būtų jį apmokestinti.

Aš apskritai pasisakyčiau už progresinius mokesčius visose verslo srityse, kad mažutį, silpnutį, naują verslą iš viso būtų galima atleisti nuo mokesčių. Didysis verslas turi labiau prisidėti prie viešojo sektoriaus plėtros“, - kalbėjo P.Gylys.

Nepriklausomų ekspertų išvada, kad naujas mokestis būtų užkrautas ant mokesčių mokėtojų pečių, profesorių stebina. Pasak jo, jei taip mąstytume, iš viso jokio mokesčio nebūtų galima didinti ar įvesti naujo.

„Tai yra politinio nevisavertiškumo kompleksas, kuris persidavė ir akademiniam sluoksniui. Jei yra valstybė, valstybinis aparatas, valdančioji koalicija, centrinis bankas, tai reguliavimas turi būti taip išdėliotas, kad taip neatsitiktų. Galų gale galima susitikti su bankininkais ir sakyti: „Broliai bankininkai, negudraukite, mes jums sudarome sąlygas gyventi, jūs veikiate valstybėje, kurioje yra keliai, geležinkeliai, teisinė sistema, o už tai reikia mokėti. Galite prisidėti daugiau, nes daugiau turite.“ Bet pas mus nėra politinės lyderystės, visi bijo bankų, nes jie ideologiškai veikia tiek per užsienio valstybes, tiek per Lietuvos laisvosios rinkos institutą“, - akcentavo P.Gylys.

Ekonomistas piktinosi ir dėl atsainaus požiūrio į bankų elgesį uždarinėjant savus skyrius.

„Kaip žmogui pasiimti jam priklausančius pinigus ar kaip įsigyti PIN kodų generatorių, kai Vilniuje net didieji bankai liko neuždarę po 3 skyrius, o rajonuose jų iš viso nebėra, kai ne visi turi kompiuterius, viešojo transporto sistema beveik žlugusi? O likę bankų skyriai dirba tik nuo 9 iki 17 ar 18 val.

Ką daro bankai? Jie savo sąnaudas perkelia ant klientų ir netgi ant kito verslo. Juk jei Vilniuje - tik trys skyriai ir dirba tokiu metu, tai dirbantis žmogus turi atsiprašyti iš darbo, kad susitvarkytų reikalus. Tai - papildomos sąnaudos ir jo darbdaviui. Visame civilizuotame pasaulyje viešasis interesas yra ginamas, tik ne pas mus“, - pastebėjo profesorius.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s