respublika.lt

„Valstiečių" ir dešiniųjų konflikto pasekmės: abipusis susvetimėjimasnuotraukos (27)

2020 lapkričio mėn. 23 d. 14:22:59
Benas Brunalas, Elta

Žvelgiant į pastarosios savaitės Seimo darbą, labai panašu, kad nei įtakas parlamente perskirstę rinkimai, nei antroji COVID-19 banga kylančių įtampų, dėl abipusio nepasitikėjimo tarp naujųjų valdančiųjų ir opozicijoje esančių „valstiečių" nesugebėjo „nuimti".

×
nuotr. 4 nuotr.
„Valstiečių" ir dešiniųjų konflikto pasekmės: abipusis susvetimėjimas. Eltos nuotr.

 

Ramūnas Karbauskis kaltina valdančiuosius, esą siekiančius skirstant postus Seime atkeršyti ir suvaržyti jo pirmininkaujamos opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) teises. Tuo tarpu Seimo dauguma atkerta turinti kitų būgštavimų: kad „valstiečiai", su R. Karbauskiu priešakyje, patys į nenormalius santykius eina, kad galbūt net siekiama kenkti daugumai ir trukdyti pradėti darbą Ingridos Šimonytės Vyriausybei.  

Tai, kad įtampa Seime pasiekė dar nematytą kulminaciją iliustravo ne tik Seimo narių pareiškimai, bet ir kone politinį parformansą primenančios akcijos. „Valstiečiai", protestuodami prieš valdžios elgesį, žadėjo atsisakyti visų postų Seime, nejaukia tyla pasitikta į LVŽS frakciją atsakyti klausimų atėjusi I. Šimonytė. Galiausiai partijos lyderis R. Karbauskis paskelbė, kad, gindamas demokratines vertybes ir visų „valstiečių" interesus, pasitrauks iš Seimo.

Ir nors valdantieji neslepia, kad R. Karbauskio pasitraukimas iš parlamento galėtų būti kone svarbiausias žingsnis normalių santykių atžvilgiu, LVŽS gretose tvyro ir kitokios nuotaikos.

Audringą pastarąją savaitę apibendrindama „valstiečių" senbuvė Rima Baškienė Eltai teigė, kad „juodi debesys" užslinko ant Seimo. Politikė pripažįsta, kad valdantieji perlenkė lazdą su kai kuriomis opozicinei „valstiečių" frakcijai nenaudingomis iniciatyvomis, tačiau, kartu pažymi ji, R. Karbauskio pasirinktos kovos su valdančiaisiais formos nebūtinai yra tinkamiausios. Be to, pripažįsta R. Baškienė, jos nebuvo tinkamai aptartos ir LVŽS frakcijoje.

 Dažnai kitokią nuomonę nei partijos pirmininkas turinti politikė įsitikinusi - tik dialogu galima problemas tarp nesutariančių pusių išspręsti. Kitu atveju, leidžia suprasti „valstietė", aplinkui bus matomi į tave pasikėsinti norintys priešai.

Tai, kad politinis ginčas, kurį pastarąją savaitę prezidentas Gitanas Nausėda apibūdino kaip turintį psichologines šaknis, indikuoja ir tam tikrą abipusį susvetimėjimą, rodo tai, kad valdantieji bei „valstiečiai" lieka įtarūs vienas kito atžvilgiu ir bet kokiais kitais klausimais.

„Valstiečiai" valdančiųjų ketinimuose įteisinti Seimo diskusijas nuotoliniu būdu regi klastą, kaip būtų galima toliau spausti opoziciją, o valdantieji teigia, kad būtent „valstiečiai", atmesdami šį siūlym, rezga „blogus dalykus". Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma net svarsto, ar iš tikrųjų yra pagrindo kalbėti apie papildomą „valstiečiams" teksiančią vietą Seimo valdyboje, kai pastarieji, akivaizdu, nėra konstruktyviai nusiteikę.  

ELTA primena, kad Seimo pirmininkė yra užsiminusi turinti planą, kaip galėtų būti teikiamas dar vienas opozicijos atstovas į Seimo pirmininko pavaduotojus, taip užglaistant konfliktą, kilusį dėl to, kad nė vienas „valstietis" neatsidūrė Seimo valdyboje.

„Klausimas, ar būtų kalbamasi dėl konkrečių pavardžių, šioje stadijoje dar nėra paliestas. Pasakyta tik teorinė galimybė, jeigu valstiečiai ir žalieji elgtųsi konstruktyviai ir siektų nuoširdžių pokalbių. Manau, kad tik tuomet būtų kalbama apie kandidatūras", - Eltai sakė J. Razma, kartu pabrėždamas, kad valdantieji nenurodinės, kokias personalijas „valstiečiai", jei sutarimas dėl dar vienos pozicijos Seimo valdyboje bus surastas, turėtų siūlyti parlamento pirmininkei.

„Tikrai nesame pasiruošę elgtis taip, kaip kad elgėsi jie praėjusią kadenciją. O tuomet juk buvo pasakyta liberalams, kad jei norit vicepirmininko, tai yra įmanoma tik vieninteliu atveju, jei juo bus Jonas Liesis", - priminė konservatorius.

Tačiau tam tikras sąlygas, kad susitarimas dėl papildomos pareigybės Seimo vadovybėje būtų pasiektas, konservatoriaus įsitikinimu, „valstiečiai" turėtų tenkinti.

Anot J. Razmos, dabartinių valdančiųjų lūkestis yra ne tik, kad LVŽS pasiūlytų žmogų, kuris būtų kompetentingas ir galėtų tikėtis Seimo narių pasitikėjimo, tačiau kartu, tęsė jis, kad aštrius ginčus sukėlęs „valstiečių" atstovavimo Seimo vadyboje klausimas būtų sprendžiamas kur kas jaukesnėje politinėje atmosferoje, nei kad yra dabar.

Įžvelgia „valstiečių" nenorą bendradarbiauti, įtaria ruošiamą sąmokslą

Jo teigimu „valstiečiai" galėtų būti kur kas konstruktyviau nusiteikę valdančiųjų atžvilgiu ir nerodyti nereikalingų principų sprendžiant šiuo metu itin aktualias problemas. Pirmiausia įteisinant galimybę Seimo nariams posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu.

Bet opoziciniai „valstiečiai" būtent šiuo klausimu optimizmo nerodo. Jie šioje iniciatyvoje įžvelgia ne tiek siekį užtikrinti Seimo darbą COVID-19 pandemijos metu, kiek įteisinti papildomumus instrumentus, kuriais opozicijai būtų primetama daugumos valia.

Kitaip tariant, opozicijoje atsidūrę „valstiečiai" kalba kone identiškai, kaip kalbėjo liberalai ir konservatoriai, kai Seimo daugumai priklausiusi A. Širinskienė siekė keisti Seimo statuto nuostatas dėl teisės aktų projektų ekspertinio vertinimo.

Dar prieš dvejus metus A. Širinskienė tikino nematanti logikos Seimo statuto nuostatose, numatančiose, kad ekspertinio vertinimo gali paprašyti 20 proc. Seimo narių. Kaip 2018 m. aiškino politikė, tokia galimybe opozicija tiesiog naudojasi piktavališkai blokuojant valdančiųjų iniciatyva įgyvendinamus įstatymus. O tokių pavyzdžių galima surasti. Ekspertinio vertinimo buvo prašyta dėl pataisų, keisiančių partijų finansavimo tvarką Socialdemokratų darbo partijos naudai ar dėl pataisų, kurios būtų socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui užkirtusios kelią dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Šį kartą viskas atvirkščiai. Ekspertinio vertinimo prašosi „valstiečiai", o J. Razma tame mato politinių oponentų destruktyvumą bei įžvelgia neracionalų priešų ieškojimą ir ultimatyvios retorikos tęsimą.

„Kol kas valstiečiai ir žalieji toliau ieško priešų, kalba ultimatumais, bando blokuoti svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, dėl nuotolinio dalyvavimo Seimo posėdžiuose, prašant ekspertizės", - piktinosi konservatorius.

Todėl, daro išvada konservatorius, „valstiečiai" kol kas dar nėra nusiteikę dirbti kartu. Be to, tęsia politikas, galbūt prieštaraudami nuotolinio Seimo darbo įteisinimui „valstiečiai" tikslingai siekia pakenkti valdantiesiems. Kitaip tariant, „valstiečiai" ne tik trukdo darbui, tačiau ir yra linkę kerštauti, galbūt net kėsinasi sabotuoti ateinančios Vyriausybės darbo pradžią, o Ministrų Kabinete toliau išlaikyti Saulių Skvernelį.

„Kiekvienai progai pasitaikius jie skleidžia įvairius įtarumus, stabdo svarbius Seimo sprendimus, kaip šiuo atveju dėl nuotolinio Seimo darbo. Juk akivaizdu, kad jei bus dar daugiau susirgusių ir kai kuriems Seimo nariams privalomai reikės izoliuotis, tai mes galime prieiti prie tokios situacijos, kad nebebus 71 Seimo nario, galinčio tiesiogiai dalyvauti posėdyje. Tada nebus galima priimti nei biudžeto, nei patvirtinti naujos Vyriausybės. Galbūt valstiečiai ir žalieji slapta svajoja, kad nepatvirtinus naujos Vyriausybės jai galėtų vadovauti laikinoji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė", - teigė J. Razma.

Vienu iš argumentų, grindžiančių šį įtariamą, J. Razma laiko tai, kad valdantieji šiuo atveju nekalba apie tokius jautrius klausimus, kaip galimybę įtvirtinti balsavimą nuotoliniu būdu. Jei Seimo nariai esamomis pandemijos sąlygomis nepritaria galimybei užtikrinti parlamentarų pasisakymo galimybės nuotoliniu būdu, tuomet, mano J. Razma, siekis žlugdyti Seimo darbą yra ganėtinai akivaizdus.

„Juk siūloma tik sudaryti galimybę Seimo nariams kalbėti Seimo posėdyje nuotoliniu būdu... Aš suprantu, jei tai būtų siūlymas dėl nuotolinio balsavimo. Tai tikrai konstituciškai jautrus dalykas. Tuo tarpu Seimo nario kalbėjimas... Jis tikrai nesukelia pasekmių teisės aktams. Juk pats Saulius Skvernelis sumanė, kad jis nenori ateiti į Seimo posėdžius ir kalbėdavo nuotoliniu būdu. Mes tuomet problemos nekėlėme. Tai tikrai yra siekis stabdyti ir galimai sužlugdyti Seimo darbą", - teigė J. Razma.

„Visa tai parodo, kad jie siekia konflikto, siekia įtampos. Galbūt tebėra įsižeidę dėl pralaimėtų rinkimų", - pridūrė politikas.

LVŽS R. Karbauskio sprendimus vertina skirtingai: paaiškino, kodėl už seniūno nugaros nestojo visa frakcija

„Valstiečių" frakcijoje dažnai kitokią nei R. Karbauskis nuomonę turinti LVŽS senbuvė R. Baškienė, apibendrindama pirmuosius naujojo Seimo posėdžius, neslėpė mananti, kad konservatorių dominuojama dauguma visgi perlenkė lazdą. Pasak jos, paskutinį R. Karbauskio kantrybės lašą išsunkė valdančiųjų ketinimas keisti Seimo statutą, kad Seimo Audito komiteto vadovu būtų skiriamas Seimo narių Mišrios grupės atstovas.

Šie valdančiųjų ketinimai paragino didžiausios opozicinės frakcijos seniūną R. Karbauskį ir „valstiečius" imtis netradicinių politinių priemonių. Skambėjo „valstiečių" pareiškimai apie atsisakymą bet kokių pareigų Seimo valdančiosiose struktūrose, demonstratyviai ignoruota į frakciją atėjusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė. Galiausiai, R. Karbauskis paskelbė, kad vienintelė kovos už demokratiją priemonė liko jo pasitraukimas iš Seimo.

R. Karbauskiui aiškinant, kodėl jis visgi griebėsi tokių nekonvencinių priemonių už jo nugaros ketvirtadienį sustojo mažiau nei pusė „valstiečių" frakcijos kolegų.

R. Baškienė teigė, kad yra bent kelios priežastys kodėl tokią akimirką paramą partijos pirmininkui deklaravo tik dalis frakcijai priklausančių parlamentarų. Vieni, aiškino R. Baškienė, galėjo nerasti vietos kadre, kiti - tiesiog nematė tikslo tokiam elgesiui.

„Išėję iš frakcijos ne visi puolėme ten stoti už nugaros dėl to, kad ten nebuvo ir vietos pakankamai. O gal ir tikslo tokio neturėjome savo atsistojimu rodyti ir demonstruoti vienybę. Vienybė yra darbuose ir sprendimuose, kuriuos mes išdiskutuojame. Buvau ir liksiu šalininkė to, kad reikia kalbėtis", - Eltai sakė R. Baškienė.

LVŽS frakcija neskyla, tačiau yra norinčių diskutuoti

R. Baškienės raginimai problemas spręsti dialogu, o ne kariavimu buvo kartoti visą pastarąją savaitę. Ir šį kartą politikė nevengė kritiškai atsiliepti apie partijos lyderį, kuris, kaip teigė ji, priimto sprendimo padėti savo Seimo nario mandatą ant stalo su kolegomis nederino. O to, akcentavo R. Baškienė, frakcijos kolegos norėtų. 

„Frakcijai tie pasiūlymai buvo staigiai pasakyti ir nepakankamai laiko užteko. Žmonės norėtų kalbėti ir turėtų būti skiriama daugiau tam laiko. Mes labai gerbiame seniūną (R. Karbauskį - ELTA). Didelės problemos mūsų frakcijoje nėra, niekas neskyla, niekas nesipriešina. Tačiau yra noras diskutuoti ir būti girdimiems. Aš tą jaučiu iš savo kolegų, kad jie taip pat nori pasakyti savo nuomonę, pasakyti savo poziciją. Ne visada vienas žmogus gali viską aprėpti savo mintimis. Taip, Ramūnas veikė kaip lyderis, siekdamas atkovoti opozicijos teises. Tačiau yra kiti būdai, kuriais mes tokius tikslus pasiekiame", - teigė R. Baškienė.

Nesupranta, kodėl nuspręsta ignoruoti I. Šimonytę: klausimų turėjau

Panašiai ji įvertinto ir „valstiečių" pasirinktą formą frakcijoje pasitikti į parlamentarų klausimus atsakyti atkeliavusią I. Šimonytę. Tuomet pastaroji pas „valstiečius" atėjusi pusvalandžiui užsibuvo vos minutę.

R. Baškienė neslėpė, kad LVŽS priimtas sprendimas ignoruoti atėjusią būsimą premjerę jai pasirodė nekonstruktyvus.

„Tas nesikalbėjimas, klausimų neuždavimas. Galbūt tai yra pozicija... aš labai daug klausimų turėjau premjerei, bet buvo sutarta, kad klausimų neužduodame... Bet kodėl? Kažkieno buvo pozicija ir mes staigiai turėjome tai padaryti. Kad tai yra nepasitenkinimo išraiška aš suprantu. Jei ji vienkartinė - suprantu. Bet jei tai tęsis nuolatos - kils destrukcija. Destrukcijos neturi būti ypač šiomis sąlygomis", - teigė R. Baškienė toliau kartodama, kad „valstiečiai", perėję į opoziciją, turi dirbti pasitelkiant normalias politikos priemones.

Galiausiai „valstietė" pažymėjo, kad toliau dirbant Seime tiesiog būtina atsikratyti politinio polinkio į oponentus žiūrėti kaip į priešus. Kitu atveju, įsitikinusi ji, bet kokia iniciatyva gali būti apipinta sąmokslo teorijomis, o jai prieštaraujama ne dėl turinio, bet dėl to, kas ją pateikė.

„Visur galima įžvelgti pavojus. Viskas priklauso nuo to, kokiomis akimis žiūri į gyvenimą, į darbą. Jei visur matai priešus - tai ir atrodys, kad visi į tave šaudo. Aš tikrai linkėčiau, kad juodas debesis, kuris buvo užslinkęs antradienį ir ketvirtadienį, nuplauktų, o ateinantis antradienis leistų racionaliau sudėlioti veiksmus", - teigė ji.

R. Karbauskio pasitraukimas iš Seimo įtampas galėtų nuimti

Konservatorių manymu, juodus debesis, apie kuriuos kalba R. Baškienė, Seime daugiausiai tvenkia R. Karbauskis. J. Razmos teigimu, jei „valstiečių" lyderis laikysis savo duoto pažado trauktis iš pareigų - abipusė įtampa tarp opozicijos ir valdančiųjų turėtų sumažėti.

 „Jei Ramūnas Karbauskis realizuotų savo viešai paskelbtą ketinimą trauktis iš Seimo, būtų naujas frakcijos seniūnas. Tada ir visus klausimus būtų lengviau išspręsti. Dabar daugeliu atvejų problema yra būtent ta laikysena, kurią primeta Ramūnas Karbauskis", - teigė konservatorius.

„Aš įsivaizduoju ramų Seimo darbą ir paprastą visų nesutarimų sprendimą, jeigu nebūtų būtent Ramūno Karbauskio pasirinktos taktikos, kuri šiuo metu jam buvo reikalinga, kad būtų susikurtas įspūdis, kad jis pagrįstai traukiasi iš Seimo. Gal toks sumanymas brendo ir anksčiau, kai jau buvo aišku, kad teks dirbti opozicijoje. Dabar visi mes esame įkaitai jo pasirinktos taktikos", - apibendrino J. Razma. 

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (27)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. GODOS PRIE SUSKILUSIOS „GELDOS”
2. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
3. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
4. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
5. Vitas TOMKUS: JUOKAI JAU BAIGIASI, arba TEGYVULIUOJA PIDERALDEMOKRATIJA!
6. Globalistai atims mamą ir tėtį
7. Po vakcinos nuo COVID-19 - mirtis
8. N.Venckienė: Jie teisia, o aš vaidinu, kad tikiu
9. Algimantas Rusteika: Bakalaurų vyriausybė pasiilgo Rusijos
10. Po vakcinos nuo COVID-19 - mirtis
11. Globaliame pasaulyje nekorektiška vadintis lietuviu
12. Laukėt, kad Dulkys virusą patvarkytų?
13. Didina pensijas, o jos vis nekyla (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
14. Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
15. Prieš 30 metų dėl laisvės buvome pasiruošę viskam
16. Nesiskiepysi nuo COVID-19 - greitai lėksi iš darbo?
17. Trečias bandymas padaryti V.Landsbergį... prezidentu
18. O.Strikulienė: KAPITOLIJAUS ŠTURMĄ INICIJAVO NE TRAMPAS
19. O jeigu karas?
20. Policijos veteranai užsigeidė privilegijų
21. Vitas TOMKUS: RINKTI AR NERINKTI?
22. Vakarams bus labai blogai, Lietuvai - tik blogai
23. Zigmas Vaišvila: Siaubiamiškio pasaka Nr.2 („Siaubiamiškio pasakų kūrėjas ir jo alaviniai kareivėliai")
24. Užkalti karstai kelia dar daugiau įtarimų (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
25. Lengviau sukurti vakciną nuo Covid-19, nei ištirti bylą (su Vito TOMKAUS trigrašiu)

Dienos klausimas

Ar stebėsite išrinkto JAV prezidento Dž.Baideno inauguracijos ceremoniją?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar karantinas pakeitė Jūsų apsipirkimo įpročius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-15 -13 C

-3 +1 C

 

-2 +1 C

-3 +2 C

+2 +4 C

 

+2 +4 C

1-6 m/s

1-6 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos