„LVŽS jau nuo praėjusios kadencijos dėjo dideles pastangas, dar praėjusioje valdančiojoje daugumoje, kad pokyčiai ir bendrojo ugdymo mokyklos absolventų vertinimo prasme, ir stojimo į aukštąsias mokyklas prasme vyktų. Tiesiog išėjo taip, kad mes nebespėjome tų pokyčių įgyvendinti. (...) Bet šioje kadencijoje turime šansą įgyvendinti tuos pokyčius, kurie reikalingi“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Karbauskis.

„Valstiečiai“ siūlo, kad brandos atestatas susidarytų iš brandos egzaminų, pasiekimų vidurkio, brandos darbo bei kompetencijų portfelio. Vis tik brandos vertinimą „valstiečiai“ nori atsieti nuo stojimo į aukštąsias mokyklas.

„Pirmiausiai mes brandos vertinimą norime atsieti nuo stojimo į aukštąją mokyklą, o stojimas į aukštąją mokyklą turėtų vykti kaip dabar visoje Europoje ir visame pasaulyje, pagal pačios aukštosios mokyklos nusistatytas taisykles, kriterijus“, – sakė parlamentaras Eugenijus Jovaiša.

Kitas siekis, pasak parlamentaro, yra vertinimo visuotinumas, kad būtų vertinamas ne tik formalus, bet ir neformalus ugdymas. E. Jovaišos teigimu, siūloma vertinti ir pasiekimų vidurkius.

„Ugdytinio brandos aukščiausias balas yra 100 balų, kol kas manome, kad brandai įrodyti užtektų 60“, – teigė jis.

Brandos egzaminai

Seimo nario E. Jovaišos teigimu, LVŽS siūlo, kad privalomi brandos egzaminai būtų penki: lietuvių kalba, matematika, užsienio kalba, pilietinė branda ir gamtos mokslai. Iš viso šie egzaminai sudarytų 50 balų brandos atestato, o kiekvienas egzaminas sudarytų 10 proc. galutinio įvertinimo.

Pilietinės brandos egzaminas, anot E. Jovaišos, būtų tam tikras atitikmuo istorijos egzaminui.

„Net ir dabartis istorijos egzaminas nėra grynas istorijos egzaminas, jame yra pilna įvairiausių dalykų: ir konstitucinės teisės, ir etikos ir kt. Todėl protingiausia būtų pavadinti pilietinės brandos egzaminu“, – paaiškino jis.

Tuo tarpu gamtos mokslų egzamino kryptį, pasak parlamentaro, mokiniai galėtų pasirinkti. E. Jovaišos teigimu, tai galėtų būti biologijos, chemijos, fizikos kryptis.

Visų programos dalykų vidurkis

LVŽS teigia, kad dėl galimų vertinimo netolygumų vidurkį reikėtų vesti iš didesnės imties, t.y nuo 8 klasės.

„Kol kas siūlome skaičiuoti nuo 8 klasės, todėl kad mokiniai ir tėvai galėtų turėti didelį laiko tarpą priprasti prie naujos sistemos, svarbiausia, kad per tą laiką, kol įsigaliotų įstatymas, o jis įsigaliotų ne anksčiau kaip 2027 metais, galėtų pasikeisti ir mokinių vertinimo sistema, nes dabar yra labai skirtingi vertinimai“, – sakė E. Jovaiša.

„Valstiečiai“ įsitikinę, kad vidurkio įvertinimas paskatintų ugdytinius nuosekliai mokytis, nes vidurkis turėtų nemenkos reikšmės surenkant tuos 60 brandai reikalingus balus.

Baigiamasis darbas

LVŽS teigimu, baigiamasis darbas būtų rašomas iš kažkokio ugdytinio pasirinkto dalyko, tačiau būtų galima jį daryti ir integruotą. „Valstiečių“ teigimu, svarbu tai, kad baigiamasis darbas ateityje galėtų būti taikomas stojant į Lietuvos ar užsienio aukštąją mokyklą, jis galėtų būti motyvacinio laiško pagrindu.

E. Jovaiša atkreipia dėmesį, kad baigiamąjį darbą mokiniai gali rašyti jau dabar, tačiau jį pasirenka maždaug vos 1 proc. mokinių. Parlamentaro teigimu, baigiamasis darbas turėtų parodyti mokinio individualumą, individualius jo pasiekimus.

„Baigiamasis darbas turėtų parodyti mokinio individualią brandą, individualius polinkius, individualias neformaliuoju ir formaliuoju būdu įgytas kompetencijas ir rodytų asmenybės polinkį į vieną ar kitą veiklą“, – sakė Seimo narys.

Kompetencijų „portfelis“

LVŽS akcentuoja, kad kompetencijų „portfelis“ turėtų būti atspindėtas brandos atestate, o jo priede turėtų būti išrašytos pagrindinės formalųjį švietimą papildančios veiklos. „Valstiečių“ teigimu, tokiu būdu kito ugdymo etapo vertintojai turėtų išsamų vaizdą apie absolvento polinkius ir kitus svarbius dalykus.

„Kaip tai padaryti, tai yra ateities klausimas, ji reikės atskirai spręsti, kaip ir daugybę atskirų dalykų“, – pripažino E. Jovaiša.

Brandos vertinimo atsiejimas nuo stojimo į aukštąsias mokyklas

R. Karbauskio teigimu, bus siekiama, kad Lietuvoje aukštosios mokyklos galėtų priiminėti būsimus studentus pagal tokią tvarką, kokią pati aukštoji mokykla nusistato.

„Esmė yra tai, kad, aišku, be brandos atestato, kurį nusiunčia jau priimtas moksleivis į aukštąją mokyklą, universitetą, jis mokytis negalėtų, dėl to brandos egzaminai ir brandos atestato gavimas yra būtinoji sąlyga. Bet, kaip jau minėta, brandos egzaminų rezultatai stojimui neturėtų turėti reikšmės“, – paaiškino LVŽS pirmininkas.

„Valstiečių“ lyderis taip pat pažymėjo, kad brandos vertinimo atsiejimas nuo stojimo į aukštąsias mokyklas galėtų būti įgyvendintas ir anksčiau nei nuo 2027-ųjų.