(116)Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, partijų reitinguose liepą toliau pirmavo „valstiečiai“ (15,2 proc.). Beveik metus pirmavę konservatoriai jau antrą mėnesį lieka antroje vietoje (12,9 proc). Kas atsitiko? Kodėl konservatoriai ir trečioje vietoje su 9,4 proc. esantys Gintauto Palucko socialdemokratai - istoriškai senos, tradicinės partijos niekaip neįveikia visai neseniai sukurtos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS)?
6 nuotr.
Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, socialinių mokslų daktaro Arvydo GUOGIO „valstiečių“ pirmavimas nė kiek nenustebino.
- Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių valdančiųjų pozicijos sustiprėjo, nes jie organizavo pagalbą, - kalbėjo profesorius. - Labai dažnai prieš naujus rinkimus tuometinių valdančiųjų akcijos krenta, o pandemija suveikė atvirkščiai. Lietuva nėra išimtis. Žmonės įtikėjo, kad „valstiečiai“ su pandemija gerai tvarkosi. Istorinė praktika rodo, kad tuo metu, kai yra kokių nors karinių grėsmių, pandemijų, žmonės labiausiai vertina laiminčiąją pusę. Bet iš tikrųjų laimėtojo dar nėra. Pandemija Lietuvoje nėra nugalėta, bet žmonės tikisi, kad situacija bus suvaldyta. Lietuvoje, jei ne pandemija, tikrai būtų buvę kitaip. Konservatoriai ir G.Palucko socialdemokratai būtų reitinguose ėję aukštyn, o „valstiečiai“ būtų kritę, nepaisant to, kad tikrai nemažai gerų darbų padarė kovodami su piliečių socialine atskirtimi. Neoliberalų platforma tą socialinę atskirtį tik gilino. Bet kuriai jų partijai esant valdžioje. Po 2008-2009 metų krizės niekas nepadarė jokių išvadų. Niekas „nepersiauklėjo“. O dabar, kai epidemija totali, vienodai palietė visus gyventojų sluoksnius, jau visi į valstybinį sektorių žiūri. Visi nori, kad valstybė veiktų efektyviai. Milijoninių apyvartų kompanijos jau kreipiasi į valstybę, kad jas gelbėtų.
- O kaip būsimus partijų reitingus galėtų paveikti dabartiniai įvykiai Baltarusijoje?
- Teoriniu-metodologiniu požiūriu turėtų sustiprėti konservatorių pozicija, nes jų santykis su Rytų valstybėmis yra Lietuvoje labiausiai išskirtinis. Mažiausiai palankus diktatoriškiems režimams. Ir taip mobilizuojantis savo elektoratą. Žiūrėsime, gal vėl atsiras keistų, nepaaiškinamų dalykų, bet teoriškai taip turėtų būti. Visos sovietijos vertinimas yra stipriausia konservatorių pusė, lyginant net ir su socialdemokratais. Bet konservatoriams išlieka jų vado problema. Gabrieliui Landsbergiui aiškiai trūksta konservatoriškų vertybių. Jis yra neoliberalas. Ir apie tai jau viešai konservatoriai ir jų elektoratas kalba.
- Lietuviai, nors ir buvo Lukiškių aikštėje liberaliai pilstomas smėliukas, reitinguose beveik nepalaiko liberalų? Aušrinės Armonaitės Laisvės partiją palaiko tik 2,7 proc. apklaustųjų...
- Liberalus labai paveikė korupcijos skandalai. Jie jau buvo ant bangos, atrodė, kad jaunimas eis tik su jais, o kitoms partijoms jau nebėra ko tikėtis. Bet Eligijaus Masiulio skandalas taip stipriai smogė, kad liberalai iki šiol neatsigauna. Reputacija pažeista, o ir skaldymasis reitingų nepadidino. Kaip rodo „Baltijos tyrimai“, susiskaldymas nepadėjo ir socialdemokratams. Dabar visiškai realus šansas, kad, „socdemams“ susiskaldžius, labai patyrę politikai negaus rinkėjų palaikymo ir nepateks į Seimą. Na, kuo būtų galima apkaltinti dabartinį užsienio reikalų ministrą, „socialdarbietį“ Liną Linkevičių? Panašiai nesuprantu, ko asmeniškai trūksta socialdemokratų lyderiui G.Paluckui. Jis visą laiką į Seimą neišrenkamas, nors niekas negali pasakyti, ką jis daro blogai. Konkrečiai, kokių blogų darbų yra padaręs - nežinau. Gal nepakankamai gerų darbų daro? Tiesa, galima sakyti, kad per jį suskilo socialdemokratų partija. O ką jis daro akivaizdžiai blogai, normalaus paaiškinimo nėra. Aš tokių akivaizdžių klaidų nematau. Jis buvo praeityje teistas, bet šitas dalykas Lietuvoje ne per daug trukdo. Ir kitose partijose buvo teistų.
- Ar jums neatrodo keista, kad Lietuvoje yra nacionaliniu pagrindu sukurtas Rusų aljansas, nacionaliniu pagrindu sukurta Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Šie nacionaliniai dariniai turi Lietuvos parlamente savo atstovus, o nė viena lietuvių tautinius interesus ginanti partija per 5 proc. barjerą neperkopia?
- Prancūzijoje, Lenkijoje tokios partijos yra didelės, o Lietuvoje ši metodologinė schema neveikia. Yra ir pas mus tikrai naujų, įdomių partijų, jose yra visiems žinomų asmenybių. Tik neaišku, kaip rinkėjai į tai sureaguos.
