Valdžia vėl sujauks medikų darbą

Pinigai atostogoms skirti, bet teks dirbti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija priminė, kad „medikų atostogoms kompensuoti skirta priemonė startavo rugsėjo 1 dieną“. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai turizmo paslaugomis, bent jau teoriškai, Lietuvoje galės pasinaudoti visą rudenį - nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d.

Šiai priemonei įgyvendinti skirta 10 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, medikų atostogoms specialius pasiūlymus ruošia kaimo turizmo sodybos ir kelionių agentūros.

Visgi, nepaisant gerų ketinimų, atėjus planuotam atostogų metui paaiškėjo, kad daliai medikų pailsėti gali nepavykti. Tuo „pasirūpino“ Užsienio reikalų ministerija, nusprendusi, kad Lietuva turi priimti gydytis Baltarusijoje vykusių mitingų metu sužalotus asmenis.

Ministerijos atstovė Rasa Jakilaitienė nurodė, kad šiai priemonei jau yra skirta 100 tūkst. eurų ir ieškoma papildomų finansavimų šaltinių.

„Panašiai buvo ir po Ukrainos Maidano. Tuomet Lietuva irgi mielai priėmė gydytis visus atvykusius Ukrainos piliečius“, - sakė pašnekovė. Tiesa, vėliau ji visgi patikslino, kad padėti ukrainiečiams prašė tos šalies vyriausybė, o „norinčių gydytis baltarusių Lietuva ieško pati“.

Į klausimą, kaip bus su atvykstančiųjų patikra, koronaviruso testais ir saviizoliacija, URM atstovė neatsakė: „Ta linkme dirbama, tačiau kažką konkrečiau bus galima pasakyti tik tuomet, kai sulauksime pirmųjų atvykusiųjų.“

Ligoninės dirbti pasirengusios

Marija Gabrienė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovė, „Vakaro žinioms“ sakė, kad jie turi galimybes ir yra pasirengę priimti pacientus iš kaimyninės šalies.

„Jeigu reikės, mielai tai padarysime. Medikai puikiai moka derinti darbą su poilsiu ir pagalba žmonėms, kovojantiems už savo tautos laisvę. Tai būtų mūsų ligoninės bendruomenės parama baltarusių tautai“, - teigė pašnekovė.

VUL Santaros klinikos taip pat patvirtino, kad yra pasirengusios priimti pacientus iš kaimyninės šalies. Pajėgumų įstaigai užtenka, o klinikų medikai, pasak įstaigos atstovų, pakeisdami vienas kitą ilsėjosi visą vasarą.

Pritaria toli gražu ne visi

Kadangi ligoninės yra valstybinės, jos turi vykdyti vyriausybės ir ministerijų nurodymus, tad kitokių atsakymų būti ir negalėjo. Užtat visai kitaip atrodo neoficialūs pokalbiai ir žmonių socialiniuose tinkluose paliekami komentarai.

Žmonėms taip ir lieka neaišku, kodėl Lietuvos politikai taip aktyviai kišasi į suverenios užsienio valstybės reikalus, nors neišspręstų problemų apstu ir mūsų krašte.

Klausimų jiems kelia ir skubiai baltarusių gydymui rastos lėšos, kai tuo pat metu Lietuvos piliečiai savo eilės patekti pas gydytojus ar reikiamų procedūrų turi laukti labai ilgai. Dabar, ėmusis reabilituoti baltarusius, savo eilės į sanatorijas, kineziterapijai mūsiškiams vėl teks laukti. Nors būtent jie šiai valstybei moka mokesčius.

Nereikia iš rimtų dalykų daryti cirkų

Visuomenės požiūriui pritarė ir gydytojas Gediminas Akelaitis.

„Ligoninės yra gydymo įstaigos, kuriose gydomi ligoniai. Aš rūpinuosi visais pacientais, nepaisant jų religijos ar tautybės. Jeigu žmogui tikrai bus reikalinga pagalba, padėsiu, būtų jis iš Baltarusijos ar Kinijos, bet kur ir kaip ministerija planuoja tuos norimus atvežti baltarusius karantinuoti? - daugeliui rūpimą klausimą uždavė medikas. - Ir jeigu sumušti asmenys dvi savaites praleis karantine, tai juos sočiai maitinant ir duodant vitaminų, visi sumušimai praeis savaime.

Suprasčiau, jeigu atvežtų tikrai sunkius ligonius. Bet kai žada priimti iš Baltarusijos tuo pretekstu, kad jie esą nukentėjo nuo diktatoriaus, tai skamba nerimtai. Kam eilinius medikus statyti į tokią padėtį ir daryti politiką ten, kur jos nėra? Jeigu ministerija neturi ką veikti, tegul išsidalina tam numatytus pinigus, apsikabinėja Aurelijaus Verygos sukurtais blizgučiais ir neieško Lietuvoje kvailių.“

Pasak gydytojo, dabar tikrai aktualus klausimas - kaip suteikti skubią pagalbą karščiuojančiam Lietuvos kaimo gyventojui?

„Nors Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ši Vyriausybė yra neteisėta, ji vis tiek dirba, taško biudžeto pinigus ir tyčiojasi. Tiek iš medikų, tiek iš eilinių Lietuvos gyventojų. Mūsų žmonės dažniausiai dėl lėšų trūkumo rimtos pagalbos nesulaukia, o politikai, nepasitarę su specialistais, sugalvojo jais „rūpintis“ priversdami visus mūvėti „antsnukius“.

Esu traumatologas. 40 metų einu į operacinę, užsimaunu kaukę ir dirbu. Atvežė pacientą nuo asfalto, serga jis hepatitu ar AIDS, aš jį gydau ir su kauke esu tik tam, kad neužneščiau į jo žaizdą komplikacijas galinčių sukelti savo bacilų.

Yra tam tikri higienos ir sanitarijos reikalavimai. Aš, saugodamas savo pacientus, jų laikausi, tačiau valdžios noras prievarta visiems iš eilės mauti „antsnukius“ neturi jokio logiško paaiškinimo“, - pastebėjimais dalinosi specialistas.

G.Akelaičio nuomone, medaliais, „pagalba“ Baltarusijai ir pan. mūsų politikai bando pasirodyti.

„Bet kyla klausimas - prieš ką? Nes tokie veiksmai tik atskleidžia jų bukumą. Ir tai reikia pasakyti garsiai. Kas iš to, jeigu supranti visą situacijos rimtumą, bet bijosi pasakyti žodį? Kol sėdėsime kupras įtraukę, tol ant mūsų ir jodinės visi, kas netingi“, - rėžė G.Akelaitis.

Situaciją komentuoja Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida AUGUSTIENĖ:


Apie tokius Užsienio reikalų ministerijos planus dar girdėti neteko, bet jeigu ministerija ras papildomų lėšų ir už baltarusių gydymą bus mokama ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Lietuvos pacientai nukentėti neturėtų.

Visgi pirmiausia būtina pasirūpinti savo šalies žmonėmis.

Jeigu jie lėšas baltarusių gydymui skolinsis, kažkam vėliau jas vis tiek teks grąžinti. Tie, kurie pradėjo tokią iniciatyvą, tikėtina, supranta, kad gali į valdžią ir nebepatekti, tokiu atveju, atsakyti už jų priimtus sprendimus teks kitiems.

Padėti žmonėms, žinoma, reikia, tačiau nelabai suprantu - jei oficiali šalies valdžia neprašo pagalbos, kas surinks tuos norinčius besigydyti? Ministerijos atstovai važiuos ir ieškos? Ir kaip bus sprendžiamas karantinavimo ir saviizoliacijos klausimas?

Jeigu jau norisi padėti, gal verčiau Užsienio reikalų ministerija pagalvotų, kaip padėti pagalbos laukiantiems ir jos nesulaukiantiems Lietuvoje? Kadangi per karantiną buvo teikiama tik būtinoji pagalba, o visas dėmesys skiriamas užsikrėtusiems koronavirusu, buvo sustabdytos visos planinės operacijos, buvo pamirštos lėtinės ligos, nedirbo laboratorijos, nebuvo atliekami kraujo ir hemoglobino mėginių tyrimai, nekonsultavo specialistai ir t.t. Buvo sustabdytos netgi profilaktinės programos.

O kiek dar per karantino laikotarpį atsirado naujai susirgusių ir kada jais bus pasirūpinta, jeigu dėl pandemijos jau užsiregistravusiems tyrimų teko laukti po pusmetį?

Kadangi ministerija imasi tokių iniciatyvų, pirmiausia ji turi užtikrinti, kad nebus pažeistos Lietuvos pacientų teisės gauti savalaikę, visapusišką medicininę pagalbą ir reikalingus tyrimus. O jau tuomet rūpintis kaimynine šalimi ir jos gyventojais.