Valdžia savo turtą parduoda keliskart pigiau, nei jis realiai kainuoja

Pirko už savikainą

Lietuvoje skinamos rudens gėrybės - Seimas leido Turto bankui pardavinėti senojo Seimo viešbučio sostinės Fabijoniškių mikrorajone butus, Vyriausybė jau parengė planą, kaip pusvelčiui parduoti Palangoje esančius poilsio namus „Baltija“ (nepriklausomų vertintojų nuomone, poilsio namų kompleksas su 22 ha sklypu vertas ne 32, kaip mano Vyriausybė, o bent 150 mln. litų). Dėl to grupė seimūnų jau kreipėsi į Valstybės kontrolę.

Tačiau vykdomi aukcionai jau kelia daugybę mįslių. Pavyzdžiui, visų 26 jau parduotų Seimo viešbučio butų kainos, išskyrus vieną, taip ir nepakilo - jie parduoti už pradinę kainą. Vienintelis neapgyvendintas butas pabrango 9 tūkst. litų. Pasak Turto banko Turto atnaujinimo skyriaus viršininko Laimo Daniūno, pirmojo aukciono rezultatas - parduoti 26 iš 44 Seimo butų.

„Gavome jau beveik 3,3 mln. litų. Aišku, parduoti už pradinę kainą. Jei būtų daugiau dalyvių - būtų kitaip“, - pripažino jis ir nedrįsos spėti, ar pardavus butus bei dar dvi poilsines bus surinkti reikiami 5 mln. litų vykdomam Seimo remontui.

Laukia, kol atpigs

„Kainos pagal aukciono taisykles dar bus nuleistos, tai gal žmonės to laukia“, - kodėl parduota tik pusė butų už savikainą, svarstė Seimo kanceliarijos Pastatų administravimo skyriaus vedėjas Albertas Vasiulis.

Vis dėlto nekilnojamojo turto rinkos dalyviams net ir kelių dešimtmečių senumo pastate esančių butų kainos pasirodė keistokos.

Pavyzdžiui, 3 kambarių 72,58 kv. metro ploto butą galima įsigyti vos už 143 tūkst. litų, už tą pačią kainą siūlomas ir vos mažesnis, 69,33 kv. metro ploto būstas.

Aukcionas - farsas

„Galiu pasakyti viena - rinkoje sandoriai tikrai vykdomi aukštesnėmis kainomis“, - Seimo butų išpardavimą įvertino nekilnojamojo turto ekspertas Saulius Vagonis.

Anot jo, tokia maža pradinė kaina nekeltų įtarimų, jei atsirastų daug turtu susidomėjusių pirkėjų, kurie varžydamiesi aukcione pakeltų būsto kainą iki realios rinkos kainos.

„Žmogus, parduodantis butą, dažniausiai kreipiasi į NT agentūrą, deda skelbimus, stengiasi visaip reklamuoti savo turtą. Valstybiniuose aukcionuose valstybė retai naudojasi NT agentūrų paslaugomis, o informacija dažnai skelbiama vos viename interneto tinklalapyje. Taigi žmogus visada sulauks didesnio pirkėjų rato nei valstybė“, - sakė S.Vagonis.

Jam taip pat buvo keistas apribojimas - sumokėti visą sumą per 30 dienų.

„Žmogui sudėtinga per tiek laiko pasiskolinti, juolab kad jei nespėtų, jis prarastų į aukcioną įneštą 10 proc. turto vertės įnašą. Nežinau, ar tai padaryta tyčia, ar ne, bet įdėjus bent kiek pastangų turtą tikrai būtų galima parduoti brangiau. O dabartinės nuostatos labai siaurina pirkėjų ratą“, - pripažino NT ekspertas.

Skubėjimas - dalybos saviems?

Algirdas BUTKEVIČIUS - ekonomistas, Seimo narys:

Čia egzistuoja du aspektai: bet kuria kaina siekiama gauti pinigų kuo greičiau, kokia tai bus suma - jiems nesvarbu. Antra, ši kadencija eina į pabaigą, o kalbos, kad valstybės turtą reikėtų išparduoti, buvo jau kadencijos pradžioje, tačiau jie susilaikė, nes politiškai vyravo baimė, kaip visuomenė sureaguos. Bet dabar jau ryžtamasi, skubama kažkam atiduoti turtą gal ir nemokamai, į kišenę.

Tokių kainų, už kurias parduoti Seimo viešbučio butai, Vilniuje nėra. Na, nebent butai - avarinės būklės. Bet jei įmanoma, šiais laikais, kai nekilnojamojo turto kaina yra taip nukritusi, reikėtų apskritai susilaikyti nuo pardavimo arba įvertinti, kokia kaina yra rinkoje, ir parduoti realiai už ją. O negyvenamuosius objektus apskritai netikslinga pardavinėti. Nes Palangoje NT kainos, palyginti su buvusiomis prieš kelerius metus, jau skiriasi ne procentais, o kartais. Tad, tarkime, Seimo poilsio namus jau reikia parduoti ne kaip nusidėvėjusį objektėlį, o įvertinti, kiek verta žemė po juo. Bet dabar skubama tik kuo greičiau parduoti.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"