respublika.lt

Valdemaras Valkiūnas: Globalizmas „išplauna“ patriotiškumą ir iš latvių, ir iš lietuvių

Mini interviu

(42)
2021 lapkričio 15 09:23:56
Irena BABKAUSKIENĖ

Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su Seimo tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės nariu Valdemaru Valkiūnu.

×
nuotr. 1 nuotr.
Valdemaras Valkiūnas. Redakcijos archyvo nuotr.

 

- Lapkričio 18 dieną sveikinsime kaimynus su Latvijos nepriklausomybės diena. Sakome „braliukai latviai", bet ar Lietuva pakankamai artima su Latvija - juk esame dvi vienintelės baltų šalys?

- Šiais, kaip sakoma, „laukinio kapitalizmo" laikais, kai vyrauja toks egoistinis „aš", „mano", mes ne tik su latviais, bet ir tarpusavyje, tarkime, aukštaičiai su žemaičiais, nepakankamai bendraujame. Toks susvetimėjimas tarp žmonių dabar.

- LRT atsisakė buvusio vienintelio korespondento Rygoje. Mums neįdomu ir nereikia žinoti, kas vyksta Latvijoje?

- Žinoma, reikia. Žinios yra turtas, kuris ir dvasiškai materializuojasi. Bet mes vis sukamės į Vakarus. O kai atsisuki į vieną pusę, kitiems atsuki nugarą.

- Daug metų buvo kalbama, kad reikėtų retransliuoti kai kurias Latvijos programas, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje galime matyti Lenkijos televiziją.

- Dabar dėl to nėra problemos - Lietuvoje, užsisakius tam tikrą specialų programų paketą, galima matyti ir Latvijos televizijos programas. Aš, pavyzdžiui, esu užsisakęs vieną TV programų paketą už 9 eurus, todėl galiu žiūrėti Latvijos nacionalinę televiziją. Ir žiūriu, nes man įdomu, kaip ir kuo gyvena latviai. Dabar visai kitaip, nei buvo gūdžiu sovietmečiu, kai, gyvendamas Rygoje, mažai ką girdėdavau apie Lietuvą.

- Daugiau kaip 30 metų gyvenote Rygoje. Turite latviškų šaknų?

- Ne, neturiu. Man buvo penkiolika metų, kai mano šeima išvažiavo iš Lietuvos ir apsigyveno Rygoje. Išmokau latvių kalbą, ten ir aukštuosius mokslus baigiau.

- Vis dar esate Rygos lietuvių vidurinės mokyklos mecenatas?

- Ne tik mecenatas, bet ir vienas iš mokyklos įkūrėjų. Kartu su šviesaus atminimo Aldona Treija vaikščiojome po instancijas, kad galėtume atidaryti tą lietuvių mokyklą. Dabar, tiesa, ją lanko ne vien lietuviai, bet ir turintys lietuviškų šaknų - sakykime, lietuvių bobučių ir probobučių vaikaičiai čia mokosi. Netrukus bus švenčiamas mokyklos 30 metų jubiliejus.

- Latvijos nepriklausomybės dieną Lietuva kaip nors išskirtiniau pamini, ar taip pat, kaip ir kitų mums draugiškų valstybių svarbias dienas?

- Vilniuje to nesijaučia, bet pasienio ruože Latvijos nepriklausomybės diena labiau minima. Kai buvau Biržų rajono meras, mes išskirtinai švęsdavome šią Latvijos dieną. Susitikdavome ant tilto, bendrus laužus kūrenome - labai šiltai ir draugiškai tą dieną švęsdavome. Man būnant Biržų meru, patvirtinome ir bendrą Biržų rajone ir keliuose Latvijos pasienio rajonuose esančių kapinių skaitmenizavimo projektą. Nes tiek Latvijos, tiek Lietuvos pasienyje gyveno ir gyvena daug mišrių šeimų. Pavyzdžiui, vos ne pusė Latvijos miestelio Neretos kapinių užima lietuvių kapai.

- Tose mišriose latvių ir lietuvių šeimose kokia kalba kalbama?

- Atvirai atsakysiu - latvių moterys yra „kietesnės". Jei jos išteka už lietuvio vyro ir gyvena Latvijoje, tai tas lietuvis sulatvėja ir kalba latviškai. Ir tik iš pavardės supranti, kad šeimoje yra lietuvis. Kitaip sakant, latvių moterys „okupuoja" vyrus. Net jei latvių moteris gyvena su lietuviu vyru Lietuvoje, vis tiek vaikai moka latviškai. Apskritai paėmus, latviai yra didesni nacionalistai, tradicionalistai nei lietuviai.

Tiesa, dabar daug kas keičiasi - šiandieninė globalizmo politika tą patriotiškumą „išplauna" ir iš latvių, ir iš lietuvių.

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (42)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • REKORDAS: Vokietija 2021 metais eksportavo ginklų už daugiau nei 9,35 mlrd. eurų – tai rekordinė suma šaliai.
  • LENGVATOS: Spartesnio atsigavimo siekiančioms įmonėms ir nukentėjusioms nuo Kinijos sankcijų, turėtų būti išdalinta dar 400 mln. Eur lengvatinių paskolų.
  • SIŪLYMAS: Parlamentarų grupė siūlo nustatyti nulinį tarifą į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas reinvestuojamam pelnui.
  • RINKIMAI: Europos Parlamentas išrinko konservatorę įstatymų leidėją Robertą Metsolą naująja pirmininke.
  • DRAUSTINIAI: Aplinkos ministerijos duomenimis, daugiausia mūsų šalyje yra genetinių (112), telmologinių (52), kraštovaizdžio (45), geomorfologinių (40), botaninių (35), hidrografinių (34), botaninių-zoologinių (31) draustinių.
  • ĮGALIOJIMAI: Seimas antradienį po svarstymo pritarė ekstremaliosios situacijos metu pratęsti kariams pasienyje suteiktų įgaliojimų trukmę dar trims mėnesiams.
  • NEBEATITINKA: Vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė teigia, kad galimybių pasas nebeatitinka omikrono atmainos sukurtų realijų, todėl privalo būti peržiūrėtas.
  • UOSTAI: Pernai Lenkijos jūrų uostuose krovos apimtis išaugo 9% ir pasiekė 113,1 mln. tonų kiekį.
  • BVP: Baltarusija per praėjusius metus sukūrė palyginamosiomis kainomis 2,3% didesnį nei užpernai bendrąjį vidaus produktą.
  • KROVINIAI: Rygos uostas pranešė per praėjusius metus perkrovęs 21,499 mln. tonų krovinių – tai 9,3% mažiau nei 2020 m.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar vykstate į Lenkiją apsipirkti arba užsipilti degalų dėl ten esančių mažesnių kainų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate Sausio 13-osios minėjimą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-5 +4 C

0 +3 C

 

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +1 C

 

-3 0 C

0-8 m/s

0-11 m/s

 

0-12 m/s