Valdemaras Valkiūnas: Globalizmas „išplauna“ patriotiškumą ir iš latvių, ir iš lietuvių

- Lapkričio 18 dieną sveikinsime kaimynus su Latvijos nepriklausomybės diena. Sakome „braliukai latviai", bet ar Lietuva pakankamai artima su Latvija - juk esame dvi vienintelės baltų šalys?

- Šiais, kaip sakoma, „laukinio kapitalizmo" laikais, kai vyrauja toks egoistinis „aš", „mano", mes ne tik su latviais, bet ir tarpusavyje, tarkime, aukštaičiai su žemaičiais, nepakankamai bendraujame. Toks susvetimėjimas tarp žmonių dabar.

- LRT atsisakė buvusio vienintelio korespondento Rygoje. Mums neįdomu ir nereikia žinoti, kas vyksta Latvijoje?

- Žinoma, reikia. Žinios yra turtas, kuris ir dvasiškai materializuojasi. Bet mes vis sukamės į Vakarus. O kai atsisuki į vieną pusę, kitiems atsuki nugarą.

- Daug metų buvo kalbama, kad reikėtų retransliuoti kai kurias Latvijos programas, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje galime matyti Lenkijos televiziją.

- Dabar dėl to nėra problemos - Lietuvoje, užsisakius tam tikrą specialų programų paketą, galima matyti ir Latvijos televizijos programas. Aš, pavyzdžiui, esu užsisakęs vieną TV programų paketą už 9 eurus, todėl galiu žiūrėti Latvijos nacionalinę televiziją. Ir žiūriu, nes man įdomu, kaip ir kuo gyvena latviai. Dabar visai kitaip, nei buvo gūdžiu sovietmečiu, kai, gyvendamas Rygoje, mažai ką girdėdavau apie Lietuvą.

- Daugiau kaip 30 metų gyvenote Rygoje. Turite latviškų šaknų?

- Ne, neturiu. Man buvo penkiolika metų, kai mano šeima išvažiavo iš Lietuvos ir apsigyveno Rygoje. Išmokau latvių kalbą, ten ir aukštuosius mokslus baigiau.

- Vis dar esate Rygos lietuvių vidurinės mokyklos mecenatas?

- Ne tik mecenatas, bet ir vienas iš mokyklos įkūrėjų. Kartu su šviesaus atminimo Aldona Treija vaikščiojome po instancijas, kad galėtume atidaryti tą lietuvių mokyklą. Dabar, tiesa, ją lanko ne vien lietuviai, bet ir turintys lietuviškų šaknų - sakykime, lietuvių bobučių ir probobučių vaikaičiai čia mokosi. Netrukus bus švenčiamas mokyklos 30 metų jubiliejus.

- Latvijos nepriklausomybės dieną Lietuva kaip nors išskirtiniau pamini, ar taip pat, kaip ir kitų mums draugiškų valstybių svarbias dienas?

- Vilniuje to nesijaučia, bet pasienio ruože Latvijos nepriklausomybės diena labiau minima. Kai buvau Biržų rajono meras, mes išskirtinai švęsdavome šią Latvijos dieną. Susitikdavome ant tilto, bendrus laužus kūrenome - labai šiltai ir draugiškai tą dieną švęsdavome. Man būnant Biržų meru, patvirtinome ir bendrą Biržų rajone ir keliuose Latvijos pasienio rajonuose esančių kapinių skaitmenizavimo projektą. Nes tiek Latvijos, tiek Lietuvos pasienyje gyveno ir gyvena daug mišrių šeimų. Pavyzdžiui, vos ne pusė Latvijos miestelio Neretos kapinių užima lietuvių kapai.

- Tose mišriose latvių ir lietuvių šeimose kokia kalba kalbama?

- Atvirai atsakysiu - latvių moterys yra „kietesnės". Jei jos išteka už lietuvio vyro ir gyvena Latvijoje, tai tas lietuvis sulatvėja ir kalba latviškai. Ir tik iš pavardės supranti, kad šeimoje yra lietuvis. Kitaip sakant, latvių moterys „okupuoja" vyrus. Net jei latvių moteris gyvena su lietuviu vyru Lietuvoje, vis tiek vaikai moka latviškai. Apskritai paėmus, latviai yra didesni nacionalistai, tradicionalistai nei lietuviai.

Tiesa, dabar daug kas keičiasi - šiandieninė globalizmo politika tą patriotiškumą „išplauna" ir iš latvių, ir iš lietuvių.