Valdantieji nusprendė „taisyti“ istoriją

Tautos balsas - ne triukšmas!

Balandžio pirmąją sostinėje, prie Seimo rūmų, beveik vienu metu įvyko net dvi viena kitą papildančios, akcijos. Viena jų politikams priminta, kad tauta nėra „foninis triukšmas", kita - siekta neleisti perrašinėti Lietuvos istorijos.
Pirmosios - „Tautos balsas ne foninis triukšmas!" - viena organizatorių, visuomenininkė Astra Genovaitė Astrauskaitė „Vakaro žinioms" patikslino, kad jų akcija buvo ir atsakas į seimūno pareiškimą, ir priešinimasis bandymui „taisyti" Lietuvos istoriją.

„Prieštaringai vertinamas Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komentuodamas prieš jį surinktus daugiau negu trečdalį milijono žmonių parašų, paniekinamai pavadino tai „foniniu triukšmu". Nepaisant tokio piliečių nepasitikėjimo, politikas iš komiteto pirmininko pareigų trauktis nežada. Ta proga jam ir kitiems, vieną už kitą keistesnius ar baisesnius įstatymų projektus siūlantiems, tačiau žmonių naudai taip nieko ir nenuveikiantiems politikieriams nusprendėme parodyti, kad nesitaikstysime su tyčiojimusi iš tautos. Taip pat mūsų renginys skirtas palaikyti Seimo gaujos puolamą istoriką - profesorių Adą Jakubauską", - sakė visuomenininkė.

Užsižaidusių politikų reakcijos, išskyrus naujas represijas ar viešus paverkšlenimus dėl to, jog jiems esą trukdoma dirbti, A.Genovaitė-Astrauskaitė teigė nelaukianti, tačiau rankų žadėjo nenuleisti.
„Valdžią ir visuomenę skiria milžiniška praraja. Tik kadangi Seimo gaujai tokia situacija tinka ir jie, kiek matome, patys nieko nesirengia keisti, ieškosime taikių, įstatymų numatytų priemonių, kaip jiems kuo dažniau priminti, jog geriausia išeitis dabartiniai Seimui - atsistatydinti", - pažadėjo visuomenininkė.

Neleiskime iškraipyti Lietuvos istorijos

Pirmąja akcija palaikoma antroji buvo skirta pabandyti apginti „konservatorių" taikiniu tapusį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovą, profesorių Adą Jakubauską.

Tai, ko siekiama tokiomis rokiruotėmis, savo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook" įvardino „Nacionalinio susivienijimo" vadovas profesorius dr. Vytautas Radžvilas: „Liūdnai pagarsėjęs vandališku poelgiu, kai brutaliai sudaužė J.Noreikai skirtą atminimo lentą, S.Tomas pagaliau nors kartą, pats šito nenorėdamas, padarė paslaugą. Atlapaširdiškai išklojo scenarijų, kaip, nutiesus sąsajas tarp tariamai pronacistinio 1941 m. birželio 22 d. sukilimo ir tariamai profašistinio Sąjūdžio, bus sunaikinta Lietuvos valstybė. Jau įvardytas ir asmuo, kuriam skirta tapti ašine Kovo 11-osios valstybę turinčia padėti politiškai, moraliai ir teisiškai delegitimuoti figūra. Ja pasirinktas architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, atidaręs sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą. Balsuosiantys už LGGRTC Seimo nariai praranda galimybę apsimesti ir vaidinti, kad jie nežinojo ir nesuprato, koks likimas ruošiamas Lietuvos valstybei".

Vienas iš šio piketo organizatorių, politologas Vytautas Sinica, dar išvakarėse perspėjo kuo gali baigtis dabartinio LGGRTC vadovo nušalinimas: „ketvirtadienį Seimas balsuos dėl susidorojimo su prof. Adu Jakubausku. E.Zingeris jau viešai išdėstė, koks istorijos perrašymas laukia, jeigu tai bus padaryta". Renginio vietoje jis „Vakaro žinioms" teigė, kad abejoja valdančiųjų kalbomis, jog atleidus A.Jakubauską į jo vietą bus paskirtas kitas, Lietuvos istoriją saugosiantis, asmuo.

„Pažiūrėkite į jų darbus, į jų sudėtį ir taps aišku, kad jie tokio, patriotiškai nusiteikusio asmens, neturi", - patikslino V.Sinica. Jo vertinimu, istorijos perrašymu yra suinteresuotos ne tik šalies viduje veikiančios priešiškos jėgos, bet ir nedraugiškai nusiteikusios užsienio valstybės.

„Lietuvą „paversti" žydšaudžių kraštu siekia Izraelis, pamiršęs, kad nemažai lietuvių karo metais slėpė ir globojo žydus. Jam talkina Lietuvos istoriją siekianti pakeisti Rusija. Jos politikai puikiai supranta, jog be praeitis šalis neturės ateities, todėl taip intensyviai ieškoma būdų, kaip būtų galima 1941 m. birželio 22 d. sukilimą pateikti ne kaip kovą su sovietais, o kaip nacių maištą. Jeigu jiems tai pavyks, Maskva galės teigti, kad Lietuva niekada nebuvo okupuota, o pati pasiprašė į Sovietų Sąjungą. Bijau, kad vėliau tokia „istorija" gali ne tik atsirasti ugdymo programose, bet ir tapti oficialia, pasauliui pristatoma Lietuvos pozicija. Jeigu taip nutiktų, Lietuvos teritorija gal ir neišnyks, tačiau ar tai tikrai bus valstybė?", - klausimu pokalbį baigė V.Sinica.

Sunku, bet vilties dar yra

Politologas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas Marius Kundrotas valdančiųjų siekyje nušalinti LGGRTC vadovą įžvelgė ir daugiau blogybių.

„Tai, faktiškai, tampa kova dėl tautos išlikimo. Istorikai puikiai žino, kad sunaikinus tautos identitetą, jos sakralinius simbolius, didvyrių atminimą, ištrynus jos istoriją, nebelieka ir pačios tautos, - teigė M.Kundrotas. - Ir būtent šito šiandien siekia daugelyje pasaulio kraštų veikiantys globalistai. Jų tikslas - ištrinti ribas tarp tautų, šalių, valstybių, sunaikinti žmones kaip asmenybes, paverčiant juos pigia darbo jėga".

Visgi, jo vertinimu, vilties pasipriešinti „naujajai pasaulio tvarkai" dar yra.

„Lenkai ir vengrai sėkmingai gina savo tautiškumą ir pamatines vertybes. Vis ryškesnės „Tautų pavasario" apraiškos Latvijoje ir Estijoje. Lietuviai, ką ne kartą įrodė istorija, tikrai nėra prastesni už kaimynus. Situaciją dar galima išgelbėti, tik reikia, kad patriotiškai nusiteikusi visuomenė pagaliau suvokti, jog veikti reikia bendrai ir susivienytų", - sprendimą įvardino M.Kundrotas.

Aktorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis, paklaustas, kas jį privertė ateiti prie Seimo, susimąstė.

„Turbūt tai, kad kultūra nėra tik menas. Tai ir tam tikra ideologija, ir politika, ir valstybės formuojamas įvaizdis, atspindintis jos savęs suvokimą. O kaip atrodys Lietuva, jeigu dabar bus imta perrašinėti patriotų krauju aplaistyta krašto istorija? Arba jeigu ji bus trinama? Mano nuomone, tiek mene, tiek gyvenime būtina turėti savo požiūrį, kurio nebijotum išsakyti ir už kurį būtum pasirengęs kovoti, todėl ir esu čia", - atsakė aktorius.

Paklaustas, ar tiki, jog valdantieji pagaliau išgirs tautą, jis atsakė liūdna šypsena.

„Manau, atsakymą ir taip žinome, tačiau, nepaisant to, negalima nuleisti rankų ir taikstytis su tuo, ką mums bandoma primesti. Kol bus žmonių, nebijančių valdžiai parodyti, jog jiems - ne vis vien, tol bus gyva viltis, kad visgi pavyks pamatines vertybes ir šalies istoriją išsaugoti ateinančioms kartoms", - apibendrino G.Storpirštis.

Komunikacijos su visuomene nevengė ir pats Adas Jakubauskas. Savo paskyroje, socialiniame tinkle „Facebook" jis paskelbė tokį įrašą:

„Prieš rytdienos nepasitikėjimo/pasitikėjimo balsavimą Seime mane kaltina visais būtais ir nebūtais dalykais. Vienas jų - neva aš 2009 ar kitais metais buvau apdovanotas kažkokiu Rusijos Federacijos garbės raštu. Pats apie tai sužinojau praeitų metų birželio antroje pusėje, kada ėjau prisistatyti Seimo frakcijoms prieš paskiriant mane Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi. Vienas iš Seimo narių klausimų buvo kaip tik apie šį mistinį neva gautą padėkos raštą. Dabartiniais melagienų ( Fake news) laikais šita "antis" paleista nedraugiškos rytų kaimynės propagandistų. Kas yra tikra - penkerius metus po Krymo okupacijos buvau persona non grata (mano buvimas nebuvo pageidaujamas, t.y. patekau į juodus sąrašus) įvažiuoti į Rusijos Federacijos teritoriją. Pirmą kartą tai patyriau, kai 2015 m. Dagestane gyvenantys nogajai (nogajai yra Krymo totorių tautos dalis) pakvietė mane į Pasaulinį Nogajų Kongresą Machačkaloje, antrą kartą - kai 2016 m. norėjau vykti į Astrachanę ir Kazanę - iki šiol Rusijos okupuotas totorių žemes, kurių gyventojai patiria milžinišką spaudimą, dėl to vyksta kalbinis ir kultūrinis nutautėjimas.

Kitas kaltinimas, kad aš 2011 m. priėmiau Šv. Stanislovo trečio laipsnio ordiną. Štai ką apie ordiną rašo lietuviškoji Vikipedijos versija: "Šventojo Stanislovo ordinas ( Order Świętego Stanisława), Abiejų Tautų Respublikos ordinas, įsteigtas 1765-05-07 Stanislovo Augusto Poniatovskio. Šventojo Stanislovo kryžius buvo Maltos kryžiaus formos, padengtas raudonu emaliu. Devizas "Pro emiando incitat ( lotynų kalba "apdovanojant skatina"). Ordinai valdovo buvo teikiami gegužės 8 d. - Šv. Stanislovo dieną. Šv. Stanislovo ordinas 1831-1917 m. buvo Rusijos imperijos oficialus apdovanojimas. Dabar tai visuomeninis apdovanojimas, skiriamas už kultūrinę veiklą. Lietuvoje juo apdovanoti A+A operos solistas Virgilijus Noreika bei keletas kitų Lietuvos kultūros veikėjų. Po Krymo okupacijos ir aneksijos 2014 m. kovo mėn. aš atsisakiau apdovanojimo, paprašiau mane išbraukti iš apdovanotųjų sąrašo, jį gražinau, fiziškai išsiunčiau paštu teikėjui.

Knygos „Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje" pirmasis leidimas pasaulį išvydo 2009 m., antrasis - 2012 m. Renkant medžiagą archyvuose dirbta mažiausiai septynerius metus. Į knygą patalpintos žymiausių Lietuvos totorių biografijos nuo Žalgirio mūšio iki mūsų dienų. Knygos leidimą parėmė LR Kultūros ministerija, Kultūros rėmimo fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje. Dėl knygos leidimo buvo kreiptasi į Tatarstano Respublikos kultūros ministeriją. Kadangi Tatarstanas nėra savarankiška valstybė, jo skirtos lėšos buvo pervestos tiesiai spaustuvei „Aušra" Kaune per Rusijos Federacijos bendratautiečių užsienyje reikalų komisiją. Tikiuosi, kad atsakiau į visus kilusius klausimus".