1 nuotr.Trečiadienį nenumatyto posėdžio metu Seimui sėkmingai pateikti siūlymai atnaujinti prastovų išmokėjimo tvarką, jei vėl būtų įvestas karantinas.
Projektą palaikė 100 parlamentarų, niekas nebalsavo prieš, 6 Seimo nariai – susilaikė.
Pristatydama projektą socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pabrėžė būtinumą apsidrausti, jei epidemiologinė situacija staiga pablogėtų ir tektų apriboti verslų veiklą.
„Valstybė, Vyriausybė ir mes visi turime būti pasiruošę, jei koronaviruso plitimo tendencijos būtų pakankamai didelės ir matytumėme, kad atsiranda poreikis įvesti karantiną, kad verslo subjektai, savarankiškai dirbantys asmenys automatiškai gautų valstybės paramą, esant tokiai situacijai“, – parlamentarams kalbėjo M. Navickienė.
Užimtumo įstatymo pakeitimais, kuriuos inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), siūloma leisti savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti prastovos išmoką, jei dėl šalyje paskelbto karantino arba ekstremaliosios padėties jų veikla būtų apribota. Fiksuota išmoka dirbantiems savarankiškai siektų 267 eurus.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, tokią išmoką dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą galėjo gauti iki praėjusių metų rugpjūčio 31 d., tad, jei karantinas įsigaliotų dabar, valstybė negalėtų išmokėti paramos darbo tęsti negalintiems darbuotojams.
SADM taip pat siūlo ekstremaliosios situacijos ar karantino metu darbo vietas išlaikantiems darbdaviams skiriamą mėnesinę subsidiją didinti iki 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, kuris galiojo prieš metus. Tokia suma siektų 1095 eurus.
Dabar įstatyme numatyta, kad pirmąjį ekstremaliosios situacijos ar karantino mėnesį mokama subsidija ribojama iki 0,9 MMA, o antrąjį – 0,6 MMA. SADM teigimu, jei karantinas būtų paskelbtas, jo trukmė nebūtų tokia ilga, kad subsidijų išmokas reikėtų mažinti.
Užimtumo įstatymą dar siūloma papildyti reikalavimu darbdaviams, kurie prastovą paskelbė pažeisdami Darbo kodeksą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo subsidijos skyrimo grąžinti visą už paskelbtų prastovų laikotarpį išmokėtą sumą. Darbdaviai pinigus turėtų grąžinti, jei subsidiją gavo, nors jų darbuotojai galėjo dirbti nuotoliniu būdu arba sutiko dirbti kitą pasiūlytą darbą.
Tokiu atveju darbdavys į paramą remiamajam įdarbinimui, darbo vietų steigimui ir pritaikymui, taip pat vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimui galėtų pretenduoti tik po metų.
Šį pasiūlymą Vyriausybė parlamentui teikia skubos tvarka, kad pataisos būtų priimtos dar pratęstoje rudens sesijoje iki sausio 20 d. Projektą siūloma svarstyti Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetuose. Į parlamento plenarinę posėdžių salę projektas svarstymams turėtų grįžti antradienį.
SADM skaičiavimais, prastovų išmokos dirbantiems savarankiškai atsieitų apie 9 mln., subsidijos darbdaviams – 30 mln. eurų. Pasak M. Navickienės, lėšos numatytos valstybės rezerve.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad, jei karantino reikėtų, jis būtų trumpas ir griežtas. Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, karantinas galėtų būti paskelbtas, jei reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose (RITS) gydomų COVID-19 pacientų skaičius viršytų 240.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, RITS užimtos 90 COVID-19 gydymui skirtų lovų.
