Pasak jos, nors pirmadienį užregistruoto įstatymo šalininkai ir gerbia skeptiškai iniciatyvos atžvilgiu pasisakiusius Seimo teisininkus, atsižvelgiama ir į Konstitucijos ekspertus, kurie sako, kad 1990–1992 m. de facto Lietuvos vadovo pareigas ėjo būtent profesorius.

„Šiuo klausimu mes girdėjome įvairių ekspertinių bei politinių nuomonių. Mes pasitikime Konstitucijos ekspertais, kurie ne kartą pažymėjo, kad V. Landsbergis buvo ne tik parlamento vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, – jis kartu vykdė ir šalies vadovo įgaliojimus. Pavyzdžiui, teikė ministro pirmininko kandidatūras, pasirašydavo tarptautines sutartis, atstovaudavo Lietuvai ir t. t.“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Politikė tvirtino, kad, nors ir gerbia Seimo teisininkų išvadą, klausimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui bus sprendžiamas toliau įprasta tvarka.

„Žinoma, gerbiame Seimo Teisės departamento išvadą ir tolesni veiksmai bei klausimai dėl profesoriaus statuso bus sprendžiami įprastai, Seimo statuto nustatyta tvarka: kai, kilus net ir menkiausioms abejonėms dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, tai turi apsvarstyti ir įvertinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas“, – teigė ji.

Be to, politikė akcentavo, kad, jos nuomone, išvados, kurias pateikė Seimo teisininkai, bei argumentai, kuriais remiantis šiai iniciatyvai priešinasi oponentai, nėra visiškai pagrįsti.

„Noriu pažymėti, kad Teisės departamentas ir oponentų minimas Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas buvo priimtas sprendžiant, ar Valstybinių pensijų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas tuomet tikrai netyrė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko konstitucinio statuso, todėl KT išaiškinimo šia tema nėra. Taip pat noriu pažymėti, kad, kuomet buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, Konstitucija net nebuvo priimta, todėl spręsti šį klausimą per Konstitucijos prizmę čia nederėtų“,– sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ELTA primena, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas antradienį paskelbtoje išvadoje pažymėjo, kad valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.

„Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai“, – rašoma antradienį paskelbtoje Teisės departamento parengtoje išvadoje.

Seimo teisininkai taip pat nurodė, kad Lietuvos prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų. Be to, Seimo teisininkų teigimu, Konstitucinis Teismas 2002 metų birželio 19 dienos nutarimu yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Lietuvos prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti prezidentui – valstybės vadovui.

„Atsižvelgdami į išdėstytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai“, – deklaruojama Seimo teisininkų išvadoje.

Įstatymą registravo pirmadienį

Pirmadienį Seimo pavasario sesijos pabaigoje valdantieji įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą.

Registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Opozicijos atstovai kritiškai vertina šią valdančiųjų iniciatyvą ir paramos balsuojant nežada.

Primename, kad 1990 m. Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Aukščiausios Tarybos pirmininku. Ministrės pirmininkės pareigas ėjo Kazimiera Danutė Prunskienė. Aukščiausioji taryba Atkuriamuoju Seimu pradėta vadinti tik nuo 1996 lapkričio 28 d.

Valstybės vadovo t.y. Prezidento institucija atkurta ir įteisinta 1992 m. spalio 25 d. Konstitucinio referendumo metu. Pirmieji valstybės vadovo - Prezidento rinkimai atkurtoje Lietuvos valstybėje įvyko 1993 vasario 14 d. ir juos laimėjo Algirdas Mykolas Brazauskas. 1997 m. Prezidento rinkimuose Vytautas Landsbergis surinko vos virš 15 proc. balsų ir į antrąjį turą net nepateko. Šiuose rinkimuose laimėjo Valdas Adamkus. 2002 m. Prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, 2004 m. Valdas Adamkus, 2009 m. ir 2014 m. Dalia Grybauskaitė, 2019 m. Gitanas Nausėda.