„Vakaro žinios" ministrę privertė suklusti

Todėl profesinių sąjungų atstovai kreipėsi viešu laišku į ministrę. Jie paprašė patikslinti ir paneigti dalį informacijos, kurią ministrė išsakė spaudos konferencijoje lapkričio 26 d. ir po jos buvusiuose interviu.

Viešame laiške ministrei jie nurodo, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija dėjo daug vilčių į ministrės norą pertvarkyti bausmių vykdymo sistemą taip, kad ji būtų efektyvi ir atitiktų geriausius europinius standartus.

„Vasaros pabaigoje Teisingumo ministerijos atstovai profesinėms sąjungoms pristatė savo planus. Į sukurtą darbo grupę delegavome du federacijos atstovus, abu pareigūnai turi išties didelę patirtį bausmių vykdymo sistemoje, mato problemas iš vidaus.

Pasirodo, kad ne tik jų, bet ir likusios darbo grupės dalyvių patirtis niekam nereikalinga. Mūsų atstovams paklausus, ką galima koreguoti reformos projekte, nuskambėjo atsakymas, jog „realiai - tik pavadinimus", - nurodo pareigūnai. Jie teigia, kad profesinės sąjungos nedalyvavo jokiose derybose su Teisingumo ministerija: „Atvirkščiai, Teisingumo ministerija neatsakė į LTPF siunčiamą raštą dėl konsultacijų pradžios."

Prašo įrodymų

Jie klausia, ar Lietuvoje šiandien ministrai gali kalbėti bet ką? „Ministrė E.Dobrovolska savo pasisakyme teigė, kad neva kalėjimų pareigūnai ir verslininkai ateidavo į ministro kabinetą, gaudavo apdovanojimą ir taip išvengdavo tam tikrų pokyčių. Ministrė užsiminė, neva jai teko girdėti užuominų apie galimas riaušes bei nuteistųjų pabėgimus iš pataisos įstaigų. Taip pat apie paslaptingus pasiplaukiojimus su verslininkais, kurie turi interesų bausmių vykdymo sistemoje. Reikalaujame pateikti faktus bei imtis visų būtinų priemonių, kad tie, kas nukentėjo, būtų apginti bei reabilituoti, o naudos turėjusių politikų pavardės būtų paviešintos", - prašo pareigūnai.

E.Dobrovolska pažėrė ir daugiau nepagrįstų kaltinimų pareigūnams. „Didžiulį pasipiktinimą tarp pareigūnų sukėlė viešai ministrės transliuojami žodžiai, neva pataisos pareigūnai bandė sabotuoti sistemą. Pasak ministrės, jie sąmoningai ėmė nedarbingumo lapelius, tikėdamiesi išvengti vieno arba kito sprendimo. Ar ministrė turi svarių įrodymų, kad nedarbingumo pažymėjimai darbuotojams buvo išduodami neteisėtai?" - klausia pareigūnai.

Kur paslaptingųjų auditų išvados?

Taip pat laiške ministrei pastebima, jog E.Dobrovolska viešai teigia, kad prijungus Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą prie Vilniaus pataisos namų buvo padaryta nemažai pažeidimų. Pasak jos, ministerijos atliktas auditas nustatė, kad asmenų įspėjimo, atleidimo lapelių įteikimo ir kitos tvarkos buvo pažeistos, o ankstesnių kadencijų metu Teisingumo ministerijos audito nustatyti pažeidimai neva būdavo ignoruojami. O štai jos vadovaujamu laikotarpiu visa medžiaga visada perduodama teisėsaugos institucijoms bei stengiamasi eliminuoti galimus pažeidimus iš anksto.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad niekur nebuvo skelbta, kas buvo nustatyta ministerijos atlikto audito metu. Kokių buvo imtasi priemonių pažeidimams pašalinti? Ar buvo patraukti atsakomybėn pažeidimus padarę asmenys? Kas atliko tarnybinį patikrinimą dėl gautos audito išvados? Mūsų nuomone, visa tai turi būti paviešinta", - reikalauja sistemos darbuotojai.

Pareigūnai prisipažįsta, kad iš ministrės ir jos komandos bausmių vykdymo pareigūnai nėra išgirdę nieko gero apie sistemą, tik neigiamus epitetus be konkrečių įrodymų: „Ar tai naujas metodas reformuoti sistemą?

Kaltinimai, jog federacija nepateikė jokių pasiūlymų, yra labai neteisingi. Teikėme ne kartą, tačiau jokios reakcijos iš Teisingumo ministerijos taip ir nesulaukėme. Gal dėl to, kad mūsų įvardintos problemos buvo esminės, reikalavo konkrečių sprendimų, tad pavirkaut iš tribūnos tikrai nebūtų pakakę. Artimiausiu metu pateiksime savo pasiūlymus ir dėl bausmių vykdymo sistemos reformos.

Ministrė kviečia kalbėtis, mes esame tam pasiruošę. Tačiau yra vienas bet... Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija vienija beveik 1500 bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir darbuotojų. Tai - beveik pusė sistemos darbuotojų. Ta profesinė sąjunga, kuri labai aktyviai palaiko ministerijos reformą, turi apie šimtą narių, kurių didžioji dalis dirba vienoje įstaigoje. Ministre, pasirinkote dirbti su patogia profesine sąjunga, kuri atstovauja vos 3-4 proc. sistemos darbuotojų?"

Gruodžio 7 d. „Vakaro žinios" kreipėsi į ministrės atstovę Rasą Laurinavičiūtę-Vaisbrodę su klausimu, ar ministerija jau yra pateikusi profesinėms sąjungoms atsakymus ir argumentus, kurių yra prašoma? Atstovė nurodė, kad oficialių paklausimų iš profesinių sąjungų ministerija nėra gavusi, todėl atsakymo jiems nerengia. Tuomet paprašėme į konkrečius profesinių sąjungų suformuluotus klausimus atsakyti mums, žurnalistams, ruošiantiems straipsnį apie sistemos reformą. Prireikė daugiau kaip 10 dienų ir priminimų, kol buvo gautas mandagus išsisukinėjimas: „Klausimus, susijusius su bausmių vykdymo sistemos pertvarka, aptariame ir ateityje aptarsime tiesiogiai su profesinių sąjungų atstovais planuojamų susitikimų metu", - nurodė ministerija.

Ir iš tiesų, „Vakaro žinioms" pradėjus domėtis dialogu tarp ministerijos ir profesinių sąjungų, žurnalistai buvo informuoti, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovai gruodžio 22 d. gavo teisingumo ministrės kvietimą gruodžio 30 d. atvykti susitikti į ministeriją. „Ko gero, dėl jūsų užklausos", - informavo Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos pirmininkas Darius Čekavičius.

Papildymas

Paskutinę akimirką paaiškėjo, kad rytojaus ministerijos atstovų susitikimas su profesinėmis sąjungomis visgi atšaukiamas susirgus viceministrui. Susitikimas perkeltas į sausio 12 d.