V.  Čmilytė-Nielsen siūlys atsisakyti „amžinojo“ embrionų saugojimo

Pasak parlamento pirmininkės, įstatymo pataisomis siekiama tobulinti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo sąlygas, būdus, tvarką, labiau užtikrinti asmenų, kuriems atliekamas pagalbinis apvaisinimas ar vaisingumo išsaugojimo procedūros, teisių įgyvendinimą.

Pagal siūlomą projektą, „embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią ilgesniam embrionų laikymo terminui“.

Pasibaigus pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią embrionų laikymo terminui, mirus vienam arba abiems sutuoktiniams (partneriams), taip pat pasibaigus santuokai arba registruotai partnerystei embrionų laikymas, kaip siūloma įteisinti, gali būti tęsiamas valstybės lėšomis, jei abu sutuoktiniai (partneriai) yra sutikę dėl embrionų panaudojimo donorystei, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos pradžios.

Vienas iš projekto rengėjų, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka sako, kad šiuo metu amžinojo embrionų saugojimo reikalavimas kelia daugybę problemų ir yra kritikuotinas daugeliu aspektų.

„Visų pirma amžinasis embrionų saugojimas taikomas, neatsižvelgiant nei į poros reprodukcines galimybes (ar moteris ateityje dar galės išnešioti ir pagimdyti daugiau vaikų), nei į embrionų kokybę, nei į pasikeitusias poros gyvenimo aplinkybes (sutuoktinių (partnerių) mirties ar skyrybų atvejais). Ir nors poros įstatymų nustatyta tvarka yra įpareigotos embrionus saugoti amžinai, valstybė šiam tikslui neskiria jokios paramos, o visos išlaidos dengiamos asmeninėmis pacientų lėšomis“, – sako parlamentaras A. Lydeka.

Be kita ko, liberalai siekia įteisinti ir vaisingumo išsaugojimo procedūrų atlikimą jaunesniems nei 14 metų asmenims, sergantiems onkologinėmis ir retomis ligomis, kurios ateityje užkerta kelią susilaukti vaikų. Todėl siekiama amžiumi neriboti galimybės išsaugoti vaisingumą.

Pasak A. Lydekos, nors reglamentavimas skirtingose šalyse yra gana nevienodas, Lietuva iki šiol išlieka viena didžiausius ribojimus taikančių šalių pasauliniame kontekste. Juo labiau, kad šie ribojimai, liberalų nuomone, neatitinka tarptautinių ir nacionalinių diagnostikos bei gydymo rekomendacijų, apibrėžiančių medicinos paslaugų teikimą tiek vaisingumo sutrikimų turintiems, tiek vaisingumo išsaugojimo siekiantiems asmenims.

Specialistų duomenimis, statistiškai Lietuvoje kas šešta pora susiduria su nevaisingumu.