V. Čmilytė-Nielsen: siekiant išlaikyti tiesioginius mero rinkimus – visos pusės turės šiek tiek nusileisti

„Aš tikrai viliuosi, kad tiesioginius mero rinkimus mes įteisinsime iki 2023 m. Politinė valia tam tikrai yra. Tačiau tai gali reikšti, kad visos pusės turės šiek tiek nusileisti – sutikti su kompromisu. Tačiau juk tokia yra politikos prigimtis“, – LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen, kuri šį klausimą trečiadienį ketina aptarti ir su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Visi politikai, su kuriais teko kalbėti parlamente, sutaria, kad tiesioginiai mero rinkimai turėtų išlikti. Tai dėl to jokio ginčo nėra“, – pažymėjo politikė.

Pasak jos, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui, išsiskyrė tik Seimo narių nuomonės, kaip tiesioginius merus išlaikyti.

„Dėl kelio išsiskiria nuomonės ir mano raginimas kolegoms, skirtingų partijų atstovams, frakcijų seniūnams eiti minimalistiniu keliu – tai reiškia keisti Konstituciją minimaliai, įrašant joje tiesiogiai išrinktą merą, o vėlesniame etape, keičiant įstatymą, jau sureguliuoti mero santykį su taryba, jo poziciją visoje savivaldybės struktūroje. Kitaip mes nepasieksime reikalingo sutarimo – tai yra nesurinksime 94 reikalingų balsų tam, kad būtų pakeista Konstitucija“, – sakė Seimo vadovė.

Primename, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.