Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad, užuot kūrus lietuvišką Galimybių pasą, jam skirtas lėšas būtų galima panaudoti kitoms pagalbos verslui sritims, kadangi, pasak Seimo pirmininkės, jau birželio mėnesį visoje Europos Sąjungoje turėtų atsirasti bendras Imuniteto pasas.
1 nuotr.
„Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį Imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju“,– feisbuke pirmadienį rašė V. Čmilyt-Nielsen, kartu pažymėdama, kad būtina padėti ir įsunkią padėtį patekusiems verslams, mat, priešingu atveju, nei su lietuvišku, nei su europiniu Galimybių pasu nebus kur nueiti.
„Manau, kad šiuo metu racionaliau lėšas skirti kitoms sritims. Labiau padėti verslui, kad su „imuniteto kodu“ išvis būtų kur nueiti. Kai viešumoje jau tiek informacijos apie „išnykusias“ kavines ir restoranus. Tai ir kolegų energija geriau būtų skirta uždarytiems verslams padėti“,– teigė Seimo pirmininkė.
Parlamento vadovei klausimų kėlė ir kriterijai, pagal kuriuos numatoma patvirtinti, kad gyventojai turi imunitetą nuo koronaviruso, ir gali pasinaudoti papildomomis galimybėmis.
„Kuo labiau nagrinėjamas „imuniteto kodas“, tuo daugiau klausimų. Kad ir toks, kodėl neįtraukiami antikūnų testai? Juk ne visi sirgę apie tai pranešė medikams. Kiti net nežinojo, kad sirgo COVID-19, jeigu tai buvo besimptomė forma. Mes ir Seime turime kolegų, kurie nejautė simptomų, tačiau atlikę antikūnų testą, pamatė, kad jų turi labai daug“,– tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Numatoma, kad Galimybių pasas bus elektroninis dokumentas – t. y. asmeniui suteikiamas QR kodas telefone, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs pagal imunologų reikalavimus, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu ir įgijęs imunitetą pagal infektologų reikalavimus.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
