Įprastai rinkimuose dalyvauja keliolika tūkstančių užsienyje gyvenančių Lietuvių, tačiau kai per praėjusius prezidento rinkimus buvo rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės, emigrantų aktyvumas šoktelėjo ir peržengė 40 tūkst. Pasirodo, tai ir galėjo tapti priežastimi užsienyje gyvenantiems lietuviams išskirti vieną Seimo narį. „Nustačius, kad paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius yra didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, bus sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda. Kitose valstybėse esantys Lietuvos piliečiai bus įrašomi į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą“, - teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė. Po šio VRK sprendimo Lietuvos teritorija bus dalijama į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių.

Tačiau panašu, kad dėl apygardų perbraižymo sutarimo nėra ir pačioje VRK. Dalis narių piktinasi, kad nebuvo įtraukti į pirminio projekto, numatysiančio rinkimų apygardų pasikeitimus, svarstymus ir įtaria galimas politinių jėgų įtakas.

„VRK ir jos nariai pačiame procese ir diskusijose ar debatuose visiškai nedalyvavo, jie yra nuo to atriboti, nors pats pokyčių projektas yra teikiamas VRK vardu. Kas gali paneigti, kad su kažkokia politine jėga kažkokie momentai nebuvo aptarti...“ - kalbėjo konservatorių deleguotas VRK narys Vilius Semeška.

„Aš nesu to projekto mačiusi ir išvis neįsivaizduoju, kaip jis atrodys, kokia metodika buvo remtasi. Mano supratimu, VRK nariai turėtų būti įtraukti į procesą. Tai ypač svarbu ir politinių partijų atstovams, kurie deleguoti į VRK . Bet kol kas VRK nariai nėra įtraukti, o mes patys su šiuo pristatymu būsime supažindinti tik išvakarėse“, - sakė Aistė Žilinskienė.

Tačiau L.Matjošaitytė teigė būgštavimuose pagrindo nematanti. „Geografas tiesiog parengė apygardų ribų perbraižymo planą ir jis bus pristatytas. Tai nėra suderinimas politiniu lygiu. Tiesiog įstatyme yra numatyti tam tikri kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant yra pateikiamas apygardų ribų perbraižymas - tai yra pirminis projektas ir VRK suteikia mėnesį laiko, iki lapkričio 8 dienos, visiems suinteresuotiems asmenims, būsimiems kandidatams, visuomenės dalyviams, bendruomenėms, savivaldybėms tiesiog išreikšti savo poziciją.

Tai pirminis projektas, jis nieko nenulemia, tai pagrindas, nuo ko pradėsime diskusijas. Nereikia ieškoti sąmokslo teorijų ten, kur jų nėra, tai geografo akimis žiūrint parengtas produktas“, - apibendrino VRK pirmininkė.

Užsitęsę ginčai dėl V.Pranckiečio kėdės

Klausimas dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio posto neduoda ramybės ne tik Seimo nariams. Apie situaciją pasisakė ir šiuo metu Lietuvoje viešintis Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis. Vienas iš Konstitucijos kūrėjų sako, kad Seimo pirmininko darbas neįsivaizduojamas, jeigu Seime jis neturi pasitikėjimo.

„Seimo pirmininkui privalu turėti Seimo pasitikėjimą. Seimo pirmininkas yra be galo saistomas Konstitucijos būti viso Seimo pirmininku, ne dalies Seimo, nes jeigu jis yra tik dalies Seimo pirmininkas, tuomet Seimo, kaip viso, darbas stringa“, - po susitikimo su V.Pranckiečiu sakė P.Andriukaitis. Jis įsitikinęs, kad nepasitikėjimas Seimo vadovu gali būti pareikštas tik tada, kai jis nevykdo konstitucinių funkcijų. „Jeigu jis išties gali neturėti pasitikėjimo, yra diskusijos apie tai, bet tam nepasitikėjimui reikalingi labai svarūs argumentai“, - sakė V.P.Andriukaitis.

O opozicijos lyderis Julius Sabatauskas įsitikinęs, kad sprendimų dėl Seimo pirmininko turėtų imtis „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, pirmas prabilęs apie tai, kad laikas keisti Seimo pirmininką.

„R.Karbauskis pareiškė, kad opozicija sugeba tik juokauti. Mums visai nejuokinga, kuomet asmeniniai V.Pranckiečio ir R.Karbauskio nesutarimai bei jų vidaus rietenos tampa visos Lietuvos problema. Kita vertus, ir pats R.Karbauskis galėtų nebesikratyti atsakomybės. Jis, kaip didžiausios Seimo frakcijos seniūnas, galėtų pats pretenduoti į šį postą, o ne vadovauti viskam nuo galinės savo džipo sėdynės“, - teigia J.Sabatauskas.

Į tokias kalbas pats R.Karbauskis reagavo ironiškai: „Manau, kad juokauti opozicijai yra vienintelis dalykas, ką ir sugeba kol kas.“ Jo teigimu, balsavimas dėl nepasitikėjimo V.Pranckiečiu Seime bus inicijuojamas ir tai, pasak jo, turėtų vykti kitą savaitę.


Filosofo, publicisto Vytauto Rubavičiaus komentaras:

Taip siekiama į užsienį išvykusius lietuvius šiek tiek labiau įtraukti į čia vykstantį gyvenimą. Tai turėtų kažkiek kompensuoti nepavykusį siekį įteisinti dvigubą pilietybę. Tarsi tam tikras paguodos prizas. Kad tas vienas žmogus nieko Seime nelems ir taip aišku. Jis gal net nesuvoks vietinio gyvenimo peripetijų. Geras pavyzdys, kai atsikratoma gerai išmanančio žmogaus, yra Stasys Jakeliūnas. Galbūt geriausiai Lietuvoje išmanęs bankų sistemą, staiga jis tapo nereikalingas net ir tiems, su kuriais į politiką atėjo. O ką jau kalbėti apie patį Lietuvos banką ar prezidentūrą...

Akivaizdu, kad vienas Seimo narys negalės atstovauti visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams. Visų jų socialiniai sluoksniai skiriasi, kaip ir patirtys. Taip sukuriama sistema, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo demokratiška, nors iš esmės tik atspindi mūsų bendrą sistemą. Kadangi neturime realios savivaldos, tai ir deputatai neatstovauja savo rinkėjams. Jie atstovauja partijų vadovams ar interesų grupėms. todėl mūsų rinkimai labiau primena viešųjų ryšių akciją. Nesvarbu, kas laimės, viskas bus taip, kaip buvo.

Tiesa, šis Seimo narys, jeigu bus apsukrus, gali surasti ir kitą poziciją - tapti vadinamuoju auksiniu balsu, kuris tai vienai, tai kitai pusei Seime būna reikalingas. Taip jis gali save sėkmingai realizuoti politinėje scenoje. Žinoma, pirmiausia, veikdamas užkulisiuose. Arba toks žmogus gali ateiti į Seimą su ryšiais užsienyje ir tie ryšiai gali pasirodyti svarbūs įvairiems mūsų politikos didžiūnams. Tiems ryšiams jis galės sėkmingai atstovauti, nepamiršdamas naudos sau.

Tad nemanau, kad šis sprendimas bus didžiulis žingsnis gerovės valstybės ar demokratijos gerinimo link. Rinkimuose, kiek dalyvavo emigrantų, tiek dalyvaus. Be to, jaučiame, kad jie jau turi tą bendrumo nuostatą „mes - emigrantai“. Tad jiems tiesiog bus lengviau apsispręsti, už ką balsuoti, - už saviškį.