Už kiek milijonų pirmininkausime ES?

Projektą pristačiusi Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė tvirtino, kad pirmininkavimas - „labai unikali galimybė parodyti Lietuvos brandą ES valstybių narių šeimoje".

Pasak jos, išskiriamos penkios pagrindinės sritys, į kurias Lietuva savo pirmininkavimo metu sieks atkreipti visos ES dėmesį: ES ir euroatlantinės erdvės saugumo ir gynybos stiprinimas užtikrinant visapusišką paramą Ukrainai ir tinkamą gynybos finansavimą; ES konkurencingumas ir ekonominis atsparumas bei poreikius atliepiantis daugiametis biudžetas; ES vidaus saugumas; socialinio saugumo stiprinimas, atliepiant demografinius iššūkius; ES plėtra, parama europinių vertybių plėtrai ir puoselėjimui kaimynystėje.

Liberalas Arminas Lydeka pasidžiaugė, kad dokumentas pateiktas, kai iki pirmininkavimo liko dar daugiau negu pusantrų metų, tad visos institucijos galės pradėti ruoštis ir tinkamai pasiruošti.

„Vis dėlto norėčiau jūsų paklausti, ar nemanote, kad reikėtų sukonkretinti finansinius poreikius šiame nutarime? Nes, ypač kalbant apie Seimą, gana dažnai tarptautiniai santykiai, užsienio politika tampa tam tikra podukra, kalbant apie finansavimą" - pasiteiravo parlamentaras.

R.Budbergytė kalbėjo, kad Vyriausybė ne kartą akcentavo, jog, ieškant papildomų šaltinių biudžeto papildymui, gal reikėtų pirmininkavimui skirtas lėšas pamažinti.

„Jokių mažinimų negali būti, nes ir poreikiai yra dideli, ir mes turime visas priemones įgyvendinti kokybiškai: kad būtų ne tiktai geras turinys, bet ir kad formą išlaikytume taip, jog nebūtų mūsų Respublikai gėdos", - sakė R.Budbergytė.

Kitas liberalas Eugenijus Gentvilas netgi pasiūlė didinti išlaidas.

„Ar nemanote, kad gali atsirasti poreikis padidinti Seimo personalo skaičių?" - teigė E.Gentvilas.

Pasak R.Budbergytės, Užsienio reikalų ministerija rūpinasi, kad mūsų nuolatinėje atstovybėje Briuselyje būtų didesnis personalo skaičius, nes „jiems teks labai labai didelis krūvis".

„Visas tas procesas vyksta, dėl to nereikia nerimauti. Ar reikia Seime papildomai priimti žmonių? Nereikia. Mes labai stengiamės į komandiruotes, naudojant pirmininkavimo lėšas, leisti daug patarėjų važiuoti, kad jie galėtų susipažinti ir perimti visą gerąją praktiką. Svarbiausia iš tiesų yra nebepradėti nuo nulio", - sakė R.Budbergytė.

„Vakaro žinios" primena, kad dar Ingridos Šimonytės Vyriausybė praėjusių metų pradžioje patvirtino Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. pirmą pusmetį veiksmų planą, kuriuo numatyta pirmininkavimui išleisti net 100 mln. eurų iš mūsų šalies biudžeto. Tuo metu 2011 m. Seimas buvo priėmęs nutarimą, kad 2013 m. pirmojo pusmečio pirmininkavimui ES iš valstybės biudžeto būtų skirta apie 214 mln. litų.

Įvertinus buvusį lito kursą euro atžvilgiu, būsimas pirmininkavimas atsieis gerokai daugiau, tačiau įvertinus ir infliaciją dėl kainos būtų sunku ginčytis. Tačiau pernai spalį Finansų ministerija paskelbė, kad valstybės biudžeto projekte 2025-2027 metams Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir pasirengimui pirmininkavimui jau numatyta išleisti 141 mln. eurų: 16,3 mln. eurų šiemet, 57,3 ml. eurų kitąmet ir 67,4 mln. eurų 2027-aisiais. Daugiausiai su pirmininkavimu susijusių asignavimų teks Užsienio reikalų ministerijai, ji per trejus metus gaus 81 mln. eurų, mat yra Lietuvos pasirengimą pirmininkauti koordinuojanti institucija.

Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metais nuo sausio 1-osios iki birželio 30 dienos. Tačiau, kadangi iki to dar liko daug laiko, nevarkite, ieškodami informacijos, kokie garbūs svečiai iš užsienio atvyks, kur nakvos, už kiek ir kuo bus maitinami ir panašiai.

2023-aisiais tuometinė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė teigė, kad Lietuvos komandą sudarys apie 1,5 tūkst. valstybės tarnautojų iš 70 institucijų. Jiems bus rengiami specialūs mokymai.

Šalyje vyks apie 300 renginių, iš kurių 20 bus aukšto lygio susitikimų - ES vadovų susitikimai, neformalios ministrų tarybos, darbo grupės. Pirmininkavimas ES Tarybai vyksta rotacijos principu: pirmininkaujanti valstybė keičiasi kas šešis mėnesius.

Gera žinia ta, kad Vyriausybė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai veiksmų planą patvirtino likus trejiems metams iki pirmininkavimo. Tad dabar nebebus progos, kaip NATO viršūnių susitikimo Vilniuje atveju, pasiteisinti, kad įvairūs pirkimai vykdomi neskelbiamų derybų būdu, nes spaudžia laikas.

Iš viso NATO viršūnių susitikimui, kuris vyko 2023 m. liepos 11-12 dienomis, išleista beveik 40 mln. eurų, Viešujų pirkimų tarnyba (VPT) įvertino 8 „Litexpo" vykdytus pirkimus, kurių bendra vertė - 7,6 mln. eurų.

Nors vien „Litexpo" darbų pirko už 17 mln. eurų. Užmojai buvo tiesiog stulbinantys. Pavyzdžiui, vien apšvietimo įrangos nuomai atseikėta 1,276 mln. eurų.

Anot VPT, „Litexpo" visus pirkimus vykdė neskelbiamų derybų būdu nepagrįstai: ypatinga skuba (kuria teisinosi „Litexpo") gali būti taikoma nenumatytam įvykiui, tačiau valstybė apie NATO viršūnių susitikimą žinojo prieš pakankamą laiką.