Likus kelioms dienoms iki rugpjūčio 1 dienos termino, kai, anot Vašingtono grasinimų, turėtų įsigalioti aukštesni JAV muitai importui iš ES, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von de Leyen susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Nekantriai laukiama, ar jiems per pokalbį Ternberyje Škotijoje, kuris numatytas sekmadienį 16.30 val. vietos laiku (18.30 val. Lietuvos laiku), pavyks pasiekti susitarimą muitų ginče.
D. Trumpas penktadienį atvykęs į Škotiją kalbėjo apie 50 proc. tikimybę susitarti. Jei pavyktų susitarti, tai, anot jo, būtų „didžiausias susitarimas iš visų“.
Sprendimas dėl asmeninio susitikimo priimtas po „gero pokalbio telefonu“ su D. Trumpu, rašė U. von der Leyen penktadienį tinkle „X“. Esą bus aptariami „transatlantiniai prekybiniai santykiai“ ir tai, kaip juos išlaikyti stiprius. Komisijos vadovė atvyko į Škotiją šeštadienio vakarą, ją priėmė ministras pirmininkas Johnas Swinney‘is.
Respublikonas D. Trumpas prieš dvi savaites, vykstant deryboms, nusiuntė laišką U. von der Leyen, kuriame pareiškė, kad nuo rugpjūčio 1 d. importui iš ES taikys 30 proc. muitus. Tačiau kartu jis leido suprasti, kad atsisakys tokio dydžio tarifo, jei ES labiau atvers savo rinką JAV.
ES ir JAV pastaruoju metu intensyviai derėjosi. Pasak Europos Komisijos, siekiama „subalansuoto rezultato, kuris suteiktų stabilumą ir nuspėjamumą bendrovėms bei vartotojams abiejose Atlanto pusėse“.
JAV prezidentas šią savaitę paskelbė apie susitarimą su Japonija dėl 15 proc. muitų. Tai daug mažesnis tarifas nei pradžioje planuota.
D. Trumpas jau balandį beveik visam importui iš ES įvedė 10 proc. muitus. Be to, jis pritaikė papildomus 25 proc. muitus automobilių ir jų dalių importui. Tarifas plienui ir aliuminiui siekia net 50 proc.
D. Trumpas savo muitų politiką pirmiausiai argumentuoja JAV prekybos su ES deficitu, kuris 2024 m. siekė 236 mlrd. dolerių.
JAV, vyriausybės duomenimis, 2024 m. iš ES importavo prekių už 606 mlrd. dolerių. JAV eksportas į Europą tuo tarpu sudarė 370 mlrd. dolerių.