Tyrimo komisija siūlo Seimui atimti P.Gražulio teisinę neliečiamybę

Antradienį už tai balsavo 6 komisijos nariai, 5 buvo prieš. „Valstietis“ Audrys Šimas siūlė komisijos darbą pratęsti, tačiau tam nebuvo pritarta. Už šį siūlymą balsavo 5 komisijos nariai, 6 buvo prieš. A. Šimas sakė, kad komisijai reikia papildomo laiko tam, kad išanalizuotų papildomai gautą medžiagą.

Už komisijos darbo pratęsimą pasisakęs parlamentaras Rimas Andrikis sakė turįs klausimų prokurorams. „P. Gražulis  nieko neprivalo įrodinėti, o  prokuroras turi įrodyti.(...) Ne P. Gražulio pareiga  tikrinti buhalterinę apskaitą“,- teigė  R. Andrikis.

„Mes nesame teismas, mes negalime perimti jo funkcijos. (...) Keista, kad P. Gražulis vengia eiti į teismą ir apginti savo tiesą“, - sakė konservatorius Jurgis Razma.

Jam pritarė ir socialdemokratė Rasa Budbergytė. „Nebūkime prokurorais, mes turime pasakyti taip arba ne. Reikia politinio apsisprendimo“,- sakė R. Budbergytė.

Seimo Statutas numato, kad kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo išvadą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.

Prokurorai nutarė prašyti Seimo panaikinti parlamentaro P. Gražulio teisinę neliečiamybę, įvertinę duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo, primena ELTA.

Šiuo metu pareigūnų turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario, veikdamas uždarosios bendrovės „Judex“ interesais ir siekdamas turtinės naudos, galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Pats P. Gražulis kaltinimus kategoriškai atmeta ir laiko tai politiniu susidorojimu.

Seimo Statutas numato, kad jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Jeigu išvadoje siūloma netenkinti generalinio prokuroro teikimo, Seimo protokolinis nutarimas nesutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.

Jeigu Seimas nepritarė tyrimo komisijos išvadoje pateiktam siūlymui netenkinti generalinio prokuroro teikimo, iš karto balsuojama, ar sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Seimas buvo pavedęs komisijai tyrimą atlikti iki šių metų birželio 25 d.

P. Gražulis: aš netikiu teisingumu

Baudžiamosios atsakomybės akistatoje atsidūręs Seimo narys P. Gražulis sako, kad netiki teisingumu Lietuvoje. Po to kai Seimo komisija pasiūlė tenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą leisti patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę, Seimo narys teigė, kad tai jau ketvirtoji, pasak jo, politinė byla prieš jį.

„Tai ketvirta mano gyvenime politinė byla. Sovietmečiu viena, o nepriklausomoje kalbutėse Lietuvoje yra trečia byla. Aš esu jau pripratęs prie šių komisijų ir prie šių imunitetų naikinimo ir nenaikinimo. Du kartus nepanaikino, o trečią kartą matysime, Seimas spręs“, - kalbėjo parlamentaras.

„Aš netikiu teisingumu... mes sukūrėme ne tik policinę bet ir kėgėbistinę, per 10 metų prezidentės Grybauskaitės valdymą, valstybę", - samprotavo P. Gražulis, pabrėždamas, kad neabejoja, jog jam reiškiami kaltinimai yra tiesiog kurpiamos politinės bylos įrodymas.

„Tai yra politinė byla, Stalinas turėjo Beriją, o Grybauskaitė turi Pašilį politinėms byloms kurpti", - apibendrino P. Gražulis.

Antradienį Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija pasiūlė Seimui patenkinti generalinio prokuroro E. Pašilio prašymą ir panaikinti Seimo nario P. Gražulio teisinę neliečiamybę.

Antradienį už tai balsavo 6 komisijos nariai, 5 buvo prieš. „Valstietis“ Audrys Šimas siūlė komisijos darbą pratęsti, tačiau tam nebuvo pritarta.

Seimo Statutas numato, kad kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo išvadą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.

Prokurorai nutarė prašyti Seimo panaikinti parlamentaro P. Gražulio teisinę neliečiamybę, įvertinę duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo.

Seimo Statutas numato, kad jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.