Tyliai diegiama dviguba pilietybė, bet ruošiamasi dar vienam referendumui

Kokie pokyčiai įsigaliojo nuo Naujųjų metų - mįslė net įstatymo projektą parengusiai Vidaus reikalų ministerijai. Išplatinusi informaciją apie pasikeitimus, regis, ministerija nerado į pokyčius įsigilinusių valdininkų.

Kaip paskelbė ministerija, pagal naujus pakeitimus, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę - būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais, - nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę - gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.

Ministerija viešai informavusi apie pokyčius, gavusi gyventojų užklausų iš pradžių tikino, kad, sulaukus pilnametystės, vaikams visgi reikės apsispręsti, kokios šalies piliečiais jie bus. Matyt, ministerijos valdininkai susipainiojo, nes iš tiesų pakeitimai numato, kad daugybinė pilietybė tokiu atveju suteikiama visam gyvenimui.

- Kokie yra atvejai, kai vaikai gali įgyti kitos šalies pilietybę ten negimdami? - „Vakaro žinios" paklausė Seimo narės, buvusios Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios ASANAVIČIŪTĖS.

- Tai yra dvigubos pilietybės išimtis vaikams, suteikianti galimybę išsaugoti Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, kurią įgavo kitoje šalyje. Iki šiol Lietuvos piliečių vaikai, gimę užsienyje, įgydavo Lietuvos pilietybę ir jeigu ta šalis numato, įgydavo ir šalies, kurioje gimė, pilietybę. Vaikai, kurie gimė Lietuvoje ir būdami nepilnamečiai išvyko su tėvais į kitą šalį, o joje įgiję tos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės netekdavo.

Pavyzdžiui, kai šeima išvyksta į kitą šalį, o tėvai po kurio laiko joje priima pilietybę - vaikai taip pat įgyja tos šalies pilietybę. Dabar šie vaikai galės išsaugoti abi pilietybes visą gyvenimą. Apeliuojama į tai, kad vaikai patys neturėjo galimybės apsispręsti, nes buvo nepilnamečiai.

- Kodėl kilo ši įstatymo pakeitimų iniciatyva?

- Ši iniciatyva kilo pernai Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Buvo priimta rezoliucija, pagal kurią Vidaus reikalų ministerija buvo parengusi įstatymo projektą.

Įstatymas galioja ir atbuline tvarka. Jeigu dviguba pilietybė buvo įgyta iki pilnametystės, o sulaukus pilnametystės Lietuvos pilietybės jie neteko, pasirinkę kitos šalies, dabar jie gali rašyti prašymą ir susigrąžinti Lietuvos pilietybę.

- Iš esmės tai yra daugybinės pilietybės praplėtimas. Galima ir daugiau panašių išlygų įstatyme numatyti, praplečiant dvigubos pilietybės ribas?

- Taip, tai yra praplėtimas, tačiau Konstitucija numato, kad išimtys gali būti tik retais atvejais. Šiuo atveju šis pakeitimas aktualus 200-300 vaikų kiekvienais metais. Tai yra gana reti atvejai.

Dėl kitų atvejų, manau, reikėtų susikoncentruoti į referendumo organizavimą ir tinkamos formuluotės parengimą. Kad galėtume įteisinti Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą, įgijus ir kitos valstybės pilietybę.

- Bet Lietuvos gyventojai pasisakė referendume, kad nepritaria dvigubai pilietybei. Ar tai sąžininga jų atžvilgiu?

- Bet Vyriausybės programoje yra numatyta surengti antrą referendumą, greičiausiai 2024 m. kartu su prezidento rinkimais.

- Kam?

- Nes pirmas referendumas buvo sėkmingas, nes didžioji dauguma pritarė, tačiau nepakako atėjusiųjų. Žmonės parodė, kad nėra prieš, tiesiog neatėjo reikiamas kiekis žmonių. Valstybės įgyvendinta agitacinė kampanija buvo per trumpa, todėl nepavyko išsklaidyti tam tikrų mitų ir baimių. Referendumo formuluotė buvo neaiški. Žinome klaidas ir turime galimybę surengti kitą referendumą.

- Argi tai sąžininga referendume balsavusių „prieš" ir neatėjusių bei taip savo poziciją parodžiusių žmonių atžvilgiu? Pagal įstatymus referendumas įvyko.

- Taip, todėl turime pasinaudoti antra galimybe, tinkamai informavę visuomenę ir tinkamai pasiruošę.

- Viešai argumentuojama, esą dviguba pilietybė sugrąžins mūsų tautiečius iš emigracijos. Ar tikrai?

- Dvigubos pilietybės buvimas neprivers grįžti žmogaus, jeigu jis to nenori. Nors aš žinau nemažai pavyzdžių, kai piliečiai, užsienyje gyvenę dešimt ir daugiau metų, grįžta į Lietuvą, nes jie nori prisidėti prie savo šalies kūrimo.

Galimybė išsaugoti pilietybę yra pirmiausia ir emocinis klausimas. Labai sunku netekti pilietybės. Nes tai yra ryšys ir šaknys su savo valstybe. Bet yra ir praktinė pusė. Jeigu šalyje, kurioje žmogus gyvena, nori dirbti valstybės tarnyboje, dalyvauti rinkimuose, jam reikalinga pilietybė.

- Ar sąžininga, kad daug metų kitoje valstybėje gyvenantys emigrantai, išsaugoję pilietybę, galėtų rinkti valdžią Lietuvoje gyvenantiems žmonėms?

- Kai kurios šalys, kurios leidžia turėti kelias pilietybes, taiko tam tikrus ribojimus. Pavyzdžiui, kai Jungtinės Karalystės pilietis gyvena užsienyje ir tam tikrą laiką nebalsuoja rinkimuose, ši teisė yra apribojama. Manau, būtų galima tam tikrus ribojimus numatyti ir nubrėžti pareigas, kurių būtų privalu laikytis.

- Jūs pati turėjote galimybę priimti Jungtinės Karalystės pilietybę?

- Pragyvenus penkerius metus, galima teikti prašymą įgyti Britanijos pilietybę, tačiau aš apie tai negalvojau.

- Jeigu Lietuvoje jau būtų buvusi įteisinta dviguba pilietybė, būtumėte pasinaudojusi šia galimybe?

- Ne. Nors aš aktyviai dalyvavau dvigubos pilietybės įteisinimo Lietuvoje agitacinėje kampanijoje, pati tokios galimybės niekada nesvarsčiau.