Seimo etikos ir procedūrų komisija išnagrinėjo nevyriausybinių organizacijų skundą, kuriuo buvo prašoma ištirti Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesį. Žmogaus teisių organizacijos parašė skundą dėl to, kad į komiteto posėdžius T.V.Raskevičius kviečia tik dalį žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų. Tačiau etikos sargai paskelbė išvadą ir išteisino pirmininką.
1 nuotr.
Dėl T.V.Raskevičiaus tyrimas komisijoje buvo pradėtas po to, kai devynios žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo vadovybę, frakcijas ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamos svarstyti klausimą dėl T.V.Raskevičiaus tinkamumo eiti Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas ir užtikrinti, kad į visų komitetų posėdžius ir organizuojamus klausymus būtų kviečiamos visos suinteresuotos organizacijos. Etikos komisijos prašoma inicijuoti tyrimą dėl T.V.Raskevičiaus galimai padarytų Seimo statuto ir kitų teisės aktų bei etikos pažeidimų.
Tačiau komisija, išnagrinėjusi skundą ir visas aplinkybes, nusprendė, jog T.V.Raskevičius, organizuodamas šio komiteto susitikimus, Seimo statuto nuostatų ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų principų bei reikalavimų nepažeidė. Komisija rekomendavo jam organizuojant komiteto posėdžius, klausymus ar kitus renginius viešai pateikti tikslią informaciją, kad visuomenė nebūtų klaidinama. Tokiai išvadai buvo pritarta bendru sutarimu.
Gindamas savo poziciją, T.V.Raskevičius kreipimąsi prieš jį pasirašiusias organizacijas apkaltino neetiškumu. „Atsižvelkime, kad faktinės aplinkybės yra išdėstytos raštu. Noriu tik atkreipti dėmesį į nevyriausybinių organizacijų suformuluotą neigiamą ir neetišką poziciją apie kitas nevyriausybines organizacijas, kurios susitikime dalyvavo. Jos įvardijamos kaip ideologizuotos, žmogaus teises ignoruojančios organizacijos. Noriu išreikšti nepritarimą ir, manau, kad tokie epitetai yra ne tik nekorektiški, bet ir neetiški, menkina ir diskredituoja ten dirbančius ekspertus ir jų indėlį į žmogaus teisių politiką Lietuvoje", - sakė T.V.Raskevičius.
Komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė priminė T.V.Raskevičiui, kad etikos komisija nagrinėja tik Seimo narių etikos pažeidimus.
Primename, kad tyrimą V.T.Raskevičiui pradėti prašiusios organizacijos atkreipė dėmesį, kad T.V.Raskevičius sistemingai organizuoja Žmogaus teisių komitete klausimų svarstymą ir klausymus, į juos kviesdamas ir sudarydamas galimybę pasisakyti tik pačiam komiteto vadovui priimtinų pažiūrų organizacijų atstovus. Toks elgesys dėsningai kartojasi nuo kadencijos pradžios: 2020 m. gruodžio 9 d. svarstant parlamentinės kontrolės klausimą dėl Vaiko teisių apsaugos, 2021 m. vasario 4 ir 10 d. klausymuose dėl bendros žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Klausymuose dalyvavo tik progresyvios Žmogaus teisių koalicijos nariai, taip pat tos moterų teisių organizacijos, kurios palaiko Stambulo konvenciją, turi ideologizuotą požiūrį į smurto prieš moteris priežastis ir siekia, kad į Lietuvos teisinę sistemą būtų įdiegta vyrus diskriminuojanti ir juos viktimizuojanti smurto dėl lyties sąvoka. Į nei vieną iš minėtų posėdžių ir klausymų nebuvo kviečiamos kitos žmogaus teisių gynimo srityje veikiančios organizacijos, o taip pat specializuotai moterų teisių srityje veikiantys „Lietuvos „Caritas", krizinio nėštumo centrai, teikiantys realią pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims, prekybos žmonėmis aukoms, nepakviestos.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
