1 nuotr.Jau penktus metus Turniškėse vykdoma premjero rezidencijos rekonstrukcija - neteisėta. Tačiau tai nustačiusi Viešųjų pirkimų tarnyba nerado ką nubausti, mat pažeidimams jau suėjo senaties terminas. Todėl baudžiami visi mokesčių mokėtojai, kuriems tenka išlaikyti ir nebaigtą rezidenciją, ir premjero nuomojamą būstą.
Neskaidri sutartis nutraukta
Daugiau nei 4 mln. litų jau kainavusi rekonstrukcija turėjo būti užbaigta dar 2008-aisiais. Tačiau konkursą laimėjusio rangovo UAB “Senovė” statybininkai už 3,3 mln. litų sugebėjo tik išgriauti 1939 metais statyto pastato vidų, įrengti naujas pertvaras, uždengti stogą, sudėti langus ir įjungti šildymą.
Buvo tikimasi tolesniems darbams gauti dar apie 2 mln. litų. Tačiau kriziniais 2009-aisiais pinigų skirta nebuvo, o pernai pavasarį statybininkus pasiekė 0,5 mln. litų injekcija.
Balandžio mėnesį remontuojamą pastatą aplankę Seimo Audito komiteto nariai patyrė šoką, vietoj prabangių rūmų, kurių tikėjosi atsižvelgdami į milijonines investicijas, išvydę “dėžutę” su vos pradėta apdaila.
Audito komiteto iniciatyva premjero rezidencijos rekonstrukcijos darbų pirkimo konkurso dokumentus išanalizavo Viešųjų pirkimų tarnyba. Pernai birželį tarnyba pateikė išvadą, kad sutartis buvo pasirašyta ir jos pakeitimai padaryti pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą bei skaidrumo principą. Ministro pirmininko tarnybai rekomenduota nutraukti sutartį.
Naujas konkursas bus
Pernai rugsėjį sutartis su “Senove” buvo nutraukta. Naujas konkursas rezidencijai užbaigti kol kas neskelbiamas.
Kaip “Respubliką” informavo Ministro pirmininko tarnybos Administravimo valdybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Šniaukšta, tai bus daroma ne anksčiau kaip kovą, nes reikia itin kruopščiai parengti pirkimo sąlygas, įvertinti, kokių reikia darbų.
“Daugiausia ten likęs teritorijos tvarkymas, tad be gegužės nieko nedarysime. Yra likusių darbų ir pastato viduje”, - aiškino Ministro pirmininko tarnybos atstovas. - Viską inventorizavome, apmokėjome už atliktus darbus, o dabar likusiems numatyta 600 tūkst. litų”.
Paklaustas, ar šį kartą numatytų lėšų jau užteks rezidencijos rekonstrukcijai užbaigti, J.Šniaukšta dėstė, kad tai priklausys nuo pasiūlymų, kurie bus gauti per atvirą konkursą.
Brangūs premjero patogumai
Nors darbai “auksinėje dėžutėje” įšalę, mokesčių mokėtojams vis tiek apie 2,5 tūkst. litų kas mėnesį atsieina šio pastato šildymas. Ir jau antrą šildymo sezoną. Dar apie 9 tūkst. per mėnesį kainuoja 105 kv.m buto, kuriame šiuo metu gyvena A.Kubilius su žmona Rasa, nuoma ir komunalinės paslaugos.
Keista, kad nekilnojamojo turto kainoms smukus visoje Lietuvoje Turniškėse jos išaugo. Mat 2007-2008 metais tokio pat buto, kuriame gyveno ankstesnysis premjeras, nuoma kartu su komunalinėmis paslaugomis kainavo apie 7 tūkst. litų.
J.Šniaukšta įtikinėjo, kad sudėtinga nustatyti tokio objekto rinkos kainą, nes panašių objektų, kuriems taikomi dideli apsaugos reikalavimai, rinkoje beveik nenuomojama.
“Reikia atsižvelgti, kad specialiai šiam butui buvo supirkti baldai, buvo įrengta tam tikra apsaugos sistema ir paskui integruota į netoliese esančią Valstybės apsaugos departamento sistemą. Tie, kas nuomoja, perka baldus, remontuoja - irgi skaičiuoja, kad jiems investicija atsipirktų”, - kodėl premjero patogumai tokie brangūs, aiškino J.Šniaukšta.
Pažeidėjai sulaukė senaties
“Respublika” pasidomėjo, ar kas nors prisiims atsakomybę dėl to, kad milijonai sumokėti tik už rezidencijos pusfabrikatį, o premjero būsto nuoma mokesčių mokėtojams atsieina daugiau nei 100 tūkst. per metus.
Nors dėl aptiktų pažeidimų ir buvo nutraukta rekonstrukcijos darbų Turniškėse sutartis, Viešųjų pirkimų tarnyba pranešė negalėjusi nubausti nė vieno pažeidėjo dėl jau suėjusių senaties terminų.
Seimo Audito komiteto pirmininkė L.Graužinienė, pavasarį žadėjusi kreiptis į teisėsaugą dėl galimo piktnaudžiavimo atliekant rezidencijos rekonstrukciją, vakar teigė, esą komitetas dar neišnagrinėjo visų sutarties dokumentų.
“Šis klausimas dar neužbaigtas, grįšime prie jo pavasarį”, - žadėjo komiteto pirmininkė. Tačiau didelių vilčių, kad pavyks nustatyti, kur nusėdo milijonai, ir kad kas nors bus dėl to nubaustas, ji neturi.
“Jūs gi matote, kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir Valstybės kontrolė, ir mūsų komitetas prašo prokuratūros ištirti surinktą medžiagą, bet ten viskas ir sustoja, - apgailestavo L.Graužinienė. - O mes, kaip Seimo nariai, neturime teisės kištis į teisėsaugos darbą”.
Premjero rezidencijos rekonstrukcijos kainynas
Sklypo plano korektūra 30 tūkst. litų
Interjero projektas 44 tūkst. litų
Seno pastato ardymas 290 tūkst. litų
1 kv.m fasado apšiltinimas tinku 367 litai
Židinys 46 tūkst. litų
35 kv.m rūsio siena beveik 43 tūkst. litų
Vidaus elektros šviestuvai 167 tūkst. litų
8 lauko šviestuvai 55 tūkst. litų
Rimantas SMETONA, Seimo narys:
Viešųjų pirkimų skandalai Lietuvą drebina jau nuo tada, kai šita procedūra buvo pradėta taikyti. Ar kas nors nubaustas už viešųjų pirkimų pažeidimus, kad kitiems nekiltų pagunda tai daryti? Atvirkščiai, kol piktnaudžiavimas išaiškėja, jam ima ir sukanka senatis. Ar milijonus išplukdę žmonės po metų kitų jau gali būti neliečiami dėl senaties?
Mano galva, viešieji pirkimai suteikia per daug naudos, jei niekas nesiryžta vieną kartą įvesti tvarkos, kad valstybės lėšomis nebūtų piktnaudžiaujama. Ar verta laukti iš Vyriausybės tvarką griežtinančių įstatymų projektų, jei pačioje jos kanceliarijoje randama pažeidimų, bet nerandama kaltų. Manau, čia tvarką galėtų įvesti tik prezidentė. Ne kviestis įvairias tarnybas ir aiškintis, kodėl prastai dirba, o griežtai pareikalauti iš Vyriausybės.
Egidijus BIČKAUSKAS, teisininkas, Kovo 11-osios Akto signataras:
Pagal Civilinį kodeksą bendroji senatis yra 10 metų, tik drausminės atsakomybės senatis - metai. Vadinasi, jei padaryta žala, išieškoti ją iš kaltų asmenų galima. Bet tos žalos niekas neieško. Tie, kas padarė pažeidimus, pakyla karjeros laiptais, užima aukštus postus. Prisiminkime “Alitos” privatizavimą. Nors Konstitucinis Teismas prieš keletą metų priėmė sprendimą dėl “Alitos”, atsakomybės iš nieko nebuvo pareikalauta, niekas nebuvo nubaustas.
Manau, tas pats bus ir su premjero rezidencijos istorija, ir su kitomis. Nes pas mus nuo pat nepriklausomos valstybės pradžios neįsigaliojo bendras atsakomybės principas: kad atsakinga ne valstybė, ne kanceliarija, o konkretus asmuo. Bijau, kad nėra ir tokio intereso sutvarkyti teisės norminius aktus taip, kad atsirastų konkrečių valdininkų atsakomybė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
